Degalų kainos vairuotojams – vėl su staigmenomis. Vieną savaitę pigiau, kitą – brangiau, o pokyčių tendencijos visoje Europoje skiriasi. Nors naftos kaina pasaulinėse rinkose šiek tiek krinta, Lietuvoje vairuotojai pastebi priešingą reiškinį – benzinas brangsta, o dyzelinas pinga.
Kur tai veda? Ar galime tikėtis palankesnių kainų artimiausiu metu? Šiame straipsnyje apžvelgiame ne tik dabartines degalų kainas Lietuvoje, bet ir palyginame jas su kaimyninėmis šalimis bei visos Europos vidurkiu.
Pažvelgsime ir į didmeninių kainų pokyčius, valiutų įtaką bei tai, iš kur šiuo metu atkeliauja mūsų šalyje naudojama žaliavinė nafta. Jei važinėjate nuolat – šios žinios pravers. Jei tik retkarčiais – bent jau žinosite, kur verta pilti ir kada stabtelėti.
Degalų kainos Lietuvoje: benzinas brangsta, dyzelinas – pinga
Lietuvoje degalų kainos per pastarąją savaitę keitėsi skirtingomis kryptimis. Nuo kovo 31 d. iki balandžio 7 d. benzinas šalies degalinėse vidutiniškai pabrango 1,7 proc., tuo tarpu dyzelinas atpigo 1,4 proc.
Tuo metu vidutinės degalų kainos visoje Europos Sąjungoje kiek mažėjo: benzinas atpigo 0,4 proc., dyzelinas – 0,7 proc.
Balandžio 7 d. Lietuvos degalinėse benzino vidutinė kaina siekė 1,46 euro už litrą, o dyzelinas kainavo vidutiniškai 1,52 euro už litrą. Įdomu tai, kad benzino kaina beveik tokia pati kaip 2023 m. rugpjūčio 12 d., kai ji taip pat siekė 1,46 Eur/l.
Tuo tarpu panaši dyzelino kaina fiksuota prieš metus – 2023 m. balandžio 22 d., kai vidutinė kaina buvo 1,53 Eur/l.
Lietuvoje pigiau nei kitose Baltijos šalyse
Per pastarąją savaitę benzinas Lenkijoje ir Vokietijoje pigo atitinkamai 2,7 proc. ir 0,7 proc., o Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – priešingai – jo kaina augo 1,7–3,9 proc. Tarp Baltijos šalių šiuo metu benzinas išlieka pigiausias Lietuvoje.
Latvijoje vidutinė benzino kaina siekia 1,60 Eur/l, Estijoje – 1,63 Eur/l, o Lenkijoje – 1,41 Eur/l. Palyginti su ES vidurkiu, Lietuvoje benzinas kainuoja 11,5 proc. pigiau, dyzelinas – 2,4 proc. pigiau.
Beje, mažesnės nei Lietuvoje benzino kainos fiksuojamos tik septyniose ES šalyse – tarp jų Čekijoje, Kipre, Maltoje ir Bulgarijoje, kur kainos svyruoja nuo 1,27 iki 1,39 Eur/l.
Dyzelino kainos – Lietuva per vidurį
Tuo metu dyzelinas Lietuvoje per pastarąją savaitę atpigo ne vienoje šalyje: kainos mažėjo Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje (0,7–2,9 proc.), tačiau kilo Estijoje (1,2 proc.) ir Latvijoje (net 5,1 proc.).
Dabar Estijoje dyzelinas kainuoja 1,48 Eur/l, Latvijoje – 1,58 Eur/l, o Lenkijoje – 1,42 Eur/l. Lietuvoje – 1,52 Eur/l, tad mūsų šalis išlieka viduryje.
Mažesnės nei Lietuvoje dyzelino kainos šiuo metu fiksuojamos net trylikoje ES valstybių. Pigiausias dyzelinas – Čekijoje, Bulgarijoje ir Maltoje (1,21–1,36 Eur/l), o brangiausias – Danijoje, Airijoje ir Suomijoje (1,71–1,77 Eur/l).
Kainų pokyčiai per metus
Per 12 mėnesių laikotarpį benzino kainos lyginamose ES šalyse sumažėjo 5,7–10,6 proc., o dyzelino – 1–10,3 proc. Lietuvoje per šių metų pirmus tris mėnesius dyzelinas atpigo 0,07 Eur/l, o benzinas – pabrango 0,01 Eur/l. Tai rodo gana nuosaikų kainų svyravimą, tačiau tendencija – aiški: benzinas linkęs brangti, dyzelinas – pigti.
Balandžio pradžioje didmeninės degalų kainos Lietuvoje taip pat mažėjo. Palyginti balandžio 9 d. su kovo 31 d., tiek benzino, tiek dyzelino didmeninės kainos sumažėjo po 0,07 Eur/l.
Kovo mėnesį buvo fiksuotas benzino didmeninės kainos augimas 0,02 Eur/l, tuo tarpu dyzelinas atpigo 0,09 Eur/l. Per vasarį benzinas atpigo 0,04 Eur/l, dyzelinas – 0,01 Eur/l. Sausio mėnesį situacija buvo priešinga – tuomet benzinas pabrango 0,09 Eur/l, o dyzelinas – 0,13 Eur/l.
Naftos kainos ir valiutų kursai: kokią įtaką turi?
Naftos kainų pokyčiai taip pat daro tiesioginę įtaką degalų kainoms. Praėjusią savaitę (kovo 31–balandžio 6 d.) vidutinė „Brent“ naftos kaina siekė 72 JAV dolerius už barelį – tai 2 proc. mažiau nei savaitę anksčiau, kai kaina buvo 73,5 USD/bbl.
Šį kritimą paskatino lūkesčiai dėl lėtėjančio ekonomikos augimo, padidėjusios įtampos JAV–Kinijos prekybos santykiuose bei OPEC sprendimai dėl gavybos didinimo.
Valiutų kursai taip pat turi įtakos. Euras pradėjo stiprėti nuo sausio 13 d., kai dolerio kursas siekė 1,0198. Balandžio 9 d. euras jau siekė 1,1045. Kadangi žaliavinė nafta pasaulyje prekiaujama doleriais, stiprėjantis euras reiškia pigesnį naftos importą ES šalims.
2025 metų kovo mėnesį Lietuva žaliavinę naftą importavo iš Saudo Arabijos, JAV ir Jungtinės Karalystės. Ankstesniais mėnesiais (sausį–vasarį) pagrindiniai tiekėjai buvo Saudo Arabija, Norvegija, Alžyras ir JK. Naftos produktai (benzinas ir dyzelinas) į Lietuvą daugiausia atkeliauja iš Suomijos ir Lenkijos.
