Lietuvos automobilių rinka keičiasi, tačiau pokytis vyksta lėtai. Nors elektromobilių skaičius didėja, dyzeliniai modeliai vis dar užima didžiausią dalį pardavimų. Kaip teigė „LongoLT“ vadovas Paulius Valiukėnas, 2025 m., palyginti su 2024-aisiais, buvo gana stabilūs, ypač naudotų automobilių segmente, kuris paaugo apie 5 proc. Jo vertinimu, tai labiau stabilizacijos laikotarpis nei proveržio metai.
Tuo metu naujų automobilių rinkoje pokyčiai buvo ryškesni. Vis dėlto, anot P. Valiukėno, metų pradžia tradiciškai būna lėtesnė, todėl iš pirmųjų mėnesių sudėtinga daryti platesnes išvadas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į įdomią tendenciją – dalis klientų laukia lėšų iš II pensijų pakopos ir planuoja sugrįžti į rinką pavasarį.
Apie degalų pasirinkimus kalbėjęs „Hertz“ ekspertas Laurynas Boguševičius pabrėžė, kad Lietuva vis dar išlieka dyzelinių automobilių šalis. Jo teigimu, net ir augant elektromobilių pardavimams, dyzeliai šiuo metu vis tiek parduodami dažniau nei benzininiai ar elektriniai modeliai. P. Valiukėnas tam pritarė, pridurdamas, kad 2025 m. šiuo aspektu beveik nesiskyrė nuo 2024 m..
Vis dėlto importo duomenys rodo kitą kryptį. P. Valiukėnas nurodė, kad jei 2024 m. jų įmonės įvežti dyzeliniai automobiliai sudarė apie 62 proc., tai 2025 m. ši dalis sumažėjo iki 37 proc. Tai leidžia manyti, kad ilgainiui dyzelinių automobilių dalis mažės, tačiau procesas bus lėtas, nes jau esantis automobilių parkas greitai neišnyks.
L. Boguševičius akcentavo, kad net jei nuo šiandien būtų parduodama daugiau benzininių ar elektrinių automobilių nei dyzelinių, realaus poveikio bendram parkui reikėtų laukti 15 ar net 30 metų. Vidutinis automobilio amžius Lietuvoje išlieka aukštas, todėl pokyčiai neišvengiamai bus laipsniški.
Kalbėdamas apie vartotojų pasirinkimus, L. Boguševičius pažymėjo, kad pagrindinis veiksnys – finansinės galimybės. Jo teigimu, žmonės norėtų geresnių, naujesnių automobilių, tačiau dažnai sprendimus riboja biudžetas. Ilgesnius atstumus važinėjantiems vairuotojams dyzelinis automobilis vis dar atrodo ekonomiškai racionalus pasirinkimas.
Elektromobilių augimą, pasak L. Boguševičiaus, stipriai veikia valstybės subsidijos ir papildomos lengvatos. Jis priminė, kad rinkos dalis tiesiogiai priklauso nuo skatinimo priemonių: kuo daugiau paskatų, tuo spartesnis augimas. Net tokie sprendimai kaip A juostų naudojimo tvarkos pokyčiai turėjo apčiuopiamą poveikį registracijų skaičiams.
Reguliavimo terminų nukėlimas taip pat siunčia signalą rinkai. L. Boguševičius yra ne kartą sakęs, kad planai visiškai atsisakyti vidaus degimo variklių iki 2035 m. gali būti koreguojami, nes reali situacija ne visada sutampa su politiniais siekiais. Jo manymu, terminai dar gali būti keičiami, o gamintojai bei pirkėjai į tai reaguoja atsargiai.
Apie naudotų elektromobilių segmentą kalbėjęs P. Valiukėnas pažymėjo, kad ši rinka dar tik formuojasi. Kadangi didesni naujų elektromobilių pardavimai prasidėjo palyginti neseniai, turi praeiti mažiausiai 3–5 metai, kol jie pasieks naudotų automobilių rinką. Be to, importuojant tokius automobilius tenka konkuruoti su kitų Europos Sąjungos šalių pirkėjais, o tai daro įtaką kainai.
Apibendrinant, abu pašnekovai sutaria, kad pokytis vyksta, tačiau jis lėtas ir natūralus. Lietuvos vairuotojai sprendimus priima remdamiesi skaičiavimu – vertina kainą, eksploatacijos išlaidas ir ilgalaikę naudą. Mada ar deklaruojami tikslai čia turi mažiau įtakos nei paprastas finansinis racionalumas.
