Ar tikrai kiekvienas vištienos kepsnys kelia pavojų sveikatai? Parduotuvėse žmonės vis dažniau stoviniuoja prie mėsos vitrinų, dvejodami: pirkti ar ieškoti alternatyvų. Gandai apie antibiotikus, hormonus ir steroidus jau seniai sklando tarp pirkėjų – ir kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Ne vienas sąmoningai vengia vištienos, manydamas, kad tai produktas, „prifarširuotas“ chemijos. Tačiau kiek tame tiesos? Kas iš tiesų dedasi paukštienos ūkiuose, ar verta ja abejoti, ir kaip ją saugiai vartoti – šie klausimai šiandien ypač aktualūs.
Laikas atsiriboti nuo emocijų ir pažvelgti į faktus. Ką apie vištieną sako specialistai? Kokia praktika taikoma šiuolaikinėje paukštininkystėje ir kur slypi daugumos baimių šaknys? Atsakymai aiškesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Antibiotikų baimė: reali grėsmė ar pasenęs mitas
Daugelis žmonių vis dar įsitikinę, kad paukščiai auginami nuolat „maitinant“ antibiotikais. Vis dėlto šis įsitikinimas jau seniai nebeatitinka realybės. Pasak universiteto profesoriaus, šiuolaikinėje paukštininkystėje profilaktinis antibiotikų naudojimas nebetaikomas. Tai, kas kadaise buvo įprasta, dabar – griežtai kontroliuojama ir reglamentuojama.
Antibiotikai šiandien skiriami tik tuomet, kai paukščiai suserga, ir tik veterinaro sprendimu. Be to, kiekvienas toks gydymas turi būti fiksuotas, o laikotarpiai iki skerdimo – griežtai nustatyti, kad veikliosios medžiagos spėtų pasišalinti iš organizmo. Tad baimė suvalgyti antibiotikų likučius dažniausiai kyla iš nežinojimo.
Didžiausią įtaką paukščių augimui daro visai kiti veiksniai – ilgametė selekcija ir profesionaliai sudaryta mityba. Vištos šeriamos daugiausia grūdais: kviečiais, kukurūzais, tritikale, taip pat sojų ar rapsų išspaudomis. Tokia mityba, papildyta vitaminais ir mineralais, leidžia paukščiams natūraliai augti be papildomo įsikišimo.
Hormonai ir steroidai: skambūs žodžiai be realaus pagrindo
Kitas dažnas mitas – hormonų ar steroidų naudojimas siekiant paskatinti paukščių augimą. Pasak profesoriaus, toks būdas ne tik neteisėtas, bet ir ekonomiškai neapsimokantis. Šių medžiagų taikymas paukštininkystėje tiesiog nepraktikuojamas – tai būtų brangu, neefektyvu ir pavojinga pačiam gamintojui.
Įstatymai tiek Europos Sąjungoje, tiek daugelyje kitų valstybių griežtai draudžia hormoninių preparatų naudojimą gyvulininkystėje. O modernūs kontrolės mechanizmai užtikrina, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Taigi kalbos apie „užpumpuotą“ vištieną dažniausiai remiasi ne faktais, o senais stereotipais.
Deja, net išsilavinę žmonės – tarp jų ir gydytojai ar mokslininkai – kartais nevalingai skleidžia šias klaidingas nuomones, stiprindami visuomenėje vyraujančias baimes. Tai rodo, kaip gajūs gali būti įsitikinimai, net jei jie nesiremia jokia patikima informacija.
Vištienos saugumas – gamintojo ir vartotojo atsakomybė
Vištiena – visavertis ir maistingas baltymų šaltinis, kurį saugu vartoti, jei žinote, iš kur ji atkeliavo. Patikimi gamintojai, dirbantys pagal šiuolaikinius standartus, užtikrina, kad mėsa būtų be žalingų priedų. Visgi net ir kokybiškas produktas gali tapti rizika, jei netinkamai laikomas ar ruoštas.
Svarbu žinoti, kaip saugiai elgtis su žalia vištiena namuose. Ji turi būti atšildyta šaldytuve, ne kambario temperatūroje, gaminama pakankamai aukštoje temperatūroje, kad būtų sunaikintos visos bakterijos. Taip pat svarbu atskirti žalią ir jau termiškai apdorotą mėsą – tiek sandėliuojant, tiek gaminant.
Vištiena gali būti nuolatinė kasdienės mitybos dalis, jei su ja elgiamasi atsakingai. Reikia tik šiek tiek žinių ir noro atmesti senus mitus. Tuomet ant stalo atsidurs ne baimės šaltinis, o vertingas ir saugus maisto produktas.
