Šokiruojanti nelygybė: kai kurioms moterims teisės egzistuoja tik popieriuje

Indija dažnai pristatoma kaip sparčiai auganti demokratija, tačiau kartu tai ir šalis, kurioje šimtmečius gyvuojanti kastų sistema vis dar lemia milijonų žmonių likimus.

Ypač pažeidžiama grupė – dalitai, tradiciškai vadinti neliečiamaisiais. Nors diskriminacija dėl kilmės oficialiai uždrausta, realybėje ji tebėra kasdienio gyvenimo dalis.

Ypač sunku dalitų moterims. Jos atsiduria dvigubai pažeidžiamoje padėtyje – dėl lyties ir dėl kastos. Tai lemia, kad smurtas prieš jas dažnai lieka nepastebėtas, nepatraukia institucijų dėmesio, o bylos vilkinamos arba nutildomos.

Hatrase išryškėjusi tragedija

2020 metais visą Indiją sukrėtė Hatrase, Utar Pradešo valstijoje, įvykęs atvejis. Dalitų kilmės jauna moteris buvo žiauriai užpulta ir, šeimos teigimu, išžaginta aukštesnės kastos vyrų. Po kelių savaičių ji mirė ligoninėje, o policija jos kūną slapta sudegino, neleisdama artimiesiems atsisveikinti.

Ši byla tapo nacionalinių protestų simboliu. Aktyvistai kaltino vietos valdžią bandymu nuslėpti nusikaltimą, nes įtariamieji priklausė įtakingai kastai. Administracija skubėjo neigti išžaginimą, keitė oficialias versijas, o nukentėjusiosios šeima skundėsi patirianti spaudimą ir bauginimus.

Kastų sistema ir teisinė realybė

Indijos Konstitucija uždraudė neliečiamybės praktiką dar 1950 metais, taip pat priimti specialūs teisės aktai, numatantys bausmes už smurtą dėl kastos. Tačiau, žmogaus teisių organizacijų duomenimis, reali apsauga dažnai išlieka tik popieriuje.

Dalitų moterys itin dažnai tampa seksualinio smurto aukomis. Tarptautinės ir vietos ataskaitos rodo, kad nemaža dalis nusikaltimų registruojami būtent kaimo vietovėse, kur kastų hierarchija tebėra labai stipri. Ten dalitai dažnai negali laisvai naudotis vandens šaltiniais, lankyti šventyklų ar ginčyti žemės nuosavybės.

Kasdienio gyvenimo ribos

Kaimuose dar pasitaiko atvejų, kai dalitams draudžiama sėdėti prie vieno stalo su aukštesnių kastų atstovais, įeiti pro tą patį įėjimą ar net nešioti tam tikrus drabužius. Moterys dažnai dirba sunkiausius ir menkiausiai apmokamus darbus – valo kanalizaciją, surenka šiukšles, valo žmonių atliekas rankomis.

Švietimo sistema taip pat neužtikrina lygių galimybių. Oficialiais duomenimis, į aukštąsias mokyklas įstoja tik nedidelė dalis dalitų jaunimo, o dauguma anksti palieka mokyklą dėl skurdo, patyčių ir diskriminacijos. Universitetuose vis dar fiksuojami atvejai, kai dalitų studentai patiria mobingą ir socialinę izoliaciją.

Lėtas pokytis ir visuomenės spaudimas

Pastaraisiais metais vis daugiau dalitų aktyvistų, teisininkų ir žurnalistų viešai kalba apie sisteminį smurtą ir siekia, kad žiaurūs nusikaltimai, tokie kaip Hatrase, nebūtų pamiršti. Socialiniai tinklai ir nepriklausoma žiniasklaida leidžia greičiau skleisti informaciją ir spausti valdžios institucijas reaguoti.

Kita vertus, dalis politinio elito ir toliau bando menkinti kastinio smurto mastą, o nukentėjusiosios ir jų šeimos susiduria su spaudimu tylėti. Kol kasdieniame gyvenime išliks gili socialinė nelygybė, o teisėsaugos institucijos nebus vienodai jautrios visų piliečių skundams, milijonams dalitų „neliečiamųjų“ etiketė liks skaudi tikrovė, o ne istorinis reliktas.