Arbatą daugelis geria kasdien, laikydami ją raminančiu ir sveikatai palankiu gėrimu. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad įprasta rytinė arbatos stiklinė gali slėpti daugiau, nei manėme – įskaitant mikroskopines plastiko daleles ir kitus pavojus sveikatai.
Arbatą geriame beveik kasdien – pusryčių metu ar dieną. Šis gėrimas seniai žinomas kaip padedantis atsipalaiduoti, gerinantis virškinimą ir koncentraciją. Vis dėlto naujausi moksliniai tyrimai įspėja: kasdienis arbatos puodelis gali turėti paslėptų rizikų, apie kurias daugelis net neįtaria.
Birmingamo universiteto tyrimas, publikuotas žurnale „Science of the Total Environment“, atskleidė nerimą keliančią tendenciją: iš 150 populiarių gėrimų būtent karštoje arbatoje aptikta daugiausia mikroplastiko.
Profesorius Mohamedas Abdallahas pažymi, kad viename arbatos litre gali būti iki 60 mikroplastiko dalelių (maždaug 12–15 dalelių viename puodelyje). Tai gerokai daugiau nei energetiniuose gėrimuose (apie 25 dalelės litre) ar gazuotuose gėrimuose (apie 17 dalelių litre.
Aukšta gėrimo temperatūra dar labiau paspartina plastiko dalelių išsiskyrimą.
Ypač pavojingi popieriniai puodeliai „išsinešimui“, kurių vidus padengtas plonu plastiko sluoksniu: tokiame puodelyje mikroplastiko kiekis gali išaugti iki 22 dalelių vienoje porcijoje, tuo tarpu stiklinėje ar keraminėje puodelyje – apie 14 dalelių.
„Mikroplastikas – tai smulkios plastiko dalelės, susidarančios irti didesnėms plastiko atliekoms arba gaminamos specialiai tam tikriems produktams“, – aiškina profesorius Abdallahas.
Mokslininkai pabrėžia, kad šiandien mikroplastiko yra visur: vandenyje, maiste, ore ir net žmogaus organizme. Nors tyrimai dar tęsiami, bandymai su gyvūnais jau sieja šias daleles su uždegiminiais procesais, hormonų pusiausvyros sutrikimais ir žarnyno veiklos pažeidimais.
Vienas pagrindinių problemos šaltinių – patys arbatos pakeliai. Šiuolaikiniai nailoniniai ar bioplastiko maišeliai, užpilti verdančiu vandeniu, aktyviai išskiria mikroplastiko daleles tiesiai į gėrimą.
Kaip sumažinti riziką ir apsaugoti sveikatą? rinktis birią lapinę arbatą, naudoti tik popierinius arbatos pakelius be plastikinių komponentų, kiek įmanoma vengti „išsinešimo“ puodelių su plastikiniu vidiniu padengimu.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į taninus – medžiagas, kurios suteikia arbatai kartumo ir sutraukiančio skonio. Jie gali trikdyti geležies įsisavinimą iš augalinio maisto, o tai ypač svarbu veganams, vegetarams ir nėščiosioms.
Norint sumažinti šį poveikį, specialistai rekomenduoja: arbatos negerti kartu su maistu, o tik tarp valgymų, geležies gausius produktus derinti su vitaminu C (pavyzdžiui, daržoves ir kruopas – su citrusiniais vaisiais ar kitais vitamino C šaltiniais), apriboti arbatos kiekį iki maždaug trijų puodelių per dieną.
Nors aptariamos rizikos atrodo rimtos, daugumai žmonių arbata išlieka saugiu ir maloniu gėrimu, jei ji vartojama saikingai, renkantis tinkamas priemones (biria arbatą, saugesnius puodelius) ir atsižvelgiant į bendrą mitybos balansą.
