Mokslininkai išsiaiškino, kodėl kai kurios ropliai, ypač gyvatės, gali išgyventi be maisto savaites ar net mėnesius. Paaiškėjo, kad šios rūšys evoliucijos eigoje prarado genus, atsakingus už alkio hormono – grelino – gamybą. Tai paaiškina jų gebėjimą ilgai išbūti neėdus ir kartu taupyti energiją.
Evoliucijos metu gyvatės, chameleonai ir kai kurios driežų rūšys neteko genų, atsakingų už alkio hormono grelino sintezę. Būtent tai paaiškina jų gebėjimą išsiversti be maisto keletą savaičių ar net mėnesių, išlaikant pakankamą energijos kiekį gyvybinėms funkcijoms palaikyti.
Grelinas – tai hormonas, kuris daugumos stuburinių organizmuose signalizuoja apie poreikį maitintis. Tačiau išanalizavus 112 roplių rūšių genomus paaiškėjo, kad visoms tirtoms gyvačių rūšims, keliems chameleonams ir driežams iš Phrynocephalus genties šie genai arba visiškai išnyko, arba prarado funkcionalumą.
Mokslininkai tyrė genus, koduojančius patį greliną, ir fermentą MBOAT4, būtina šio hormono aktyvacijai. Nustatyta, kad smaugliams ir pitonams išliko tik šių genų fragmentai, o angims, kobroms, mamboms ir žaltiniams šie genai buvo visiškai prarasti. Kietagalvių driežų (krūglagalvių) grupėje grelino genas buvo pažeistas, tačiau fermentą MBOAT4 koduojantis genas išliko funkcionalus.
Tyrėjai padarė išvadą, kad „alkio hormono“ praradimas skirtingose roplių linijose vyko nepriklausomai kelis kartus. Toks evoliucinis prisitaikymas pasirodė ypač naudingas gyvūnams, kurie medžioja retai ir ilgai tyko grobio pasaloje. Nuolatinio alkio jausmo nebuvimas leidžia jiems sumažinti energijos sąnaudas ir išgyventi be reguliaraus maitinimosi.
Pasak tyrimo autorių, šie rezultatai rodo, kokie lankstūs gali būti hormoniniai mechanizmai evoliucijos metu ir kaip tam tikrų hormonų praradimas kai kuriais atvejais tampa pranašumu išlikimui.
Taip pat primenama, kad Jungtinėse Valstijose neseniai išsirito reta dvigalvė gyvatė. Specialistė, nuo 2021 metų užsiimanti gyvačių veisimu, pripažino, jog su tokiu reiškiniu susidūrė pirmą kartą.
