Nakties miegas daro kur kas didesnę įtaką mūsų sveikatai, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Gydytojai įspėja: tiek miego trūkumas, tiek ir jo perteklius gali sukelti rimtų, kartais net gyvybei pavojingų pasekmių.
Kiek miego laikoma žalingu, aiškina gydytojų komentarai, pateikti vienoje populiarioje ispanų radijo laidoje.
Miego ekspertas Chuanas Antonijus Madridas teigia, kad optimali daugumos suaugusiųjų nakties miego trukmė yra nuo 6,5 iki 8,5 valandos per parą.
Kuo pavojingas per mažas ir per ilgas miegas?
Specialistas pabrėžia, kad jei žmogus miega mažiau nei šešias valandas, neigiamos pasekmės organizmui ima ryškėti jau vidutiniu laikotarpiu. Tačiau per ilgas miegas taip pat kelia riziką.
„Nedaugelis žino, kad per ilgas miegas siejamas su įvairiomis ligomis“, – aiškina Madridas.
Tyrimai rodo, kad 10–12 valandų miegas per parą gali būti susijęs su padidėjusia ankstyvos mirties, medžiagų apykaitos sutrikimų ir net Alzheimerio ligos rizika.
Miego ir demencijos ryšys
Fremingamo širdies tyrimo duomenys rodo, kad pailgėjusi miego trukmė gali būti ankstyvas demencijos požymis.
Žmonės, kurie miegodavo daugiau nei devynias valandas per parą, turėjo didesnę šios ligos išsivystymo riziką.
Gydytoja Rosa Sančo iš organizacijos „Alzheimer’s Research UK“ aiškina, kad miego režimo pokyčiai gali pasireikšti gerokai anksčiau nei pirmieji atminties sutrikimo simptomai. Tai gali padėti gydytojams anksčiau įvertinti padidėjusią riziką.
Svarbu ne tik miego kiekis, bet ir kokybė
Ekspertai pabrėžia, kad svarbi ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė bei reguliarumas. Trumpi naktiniai prabudimai gali mažinti atkuriamąjį miego poveikį net ir tada, kai žmogus išmiega pakankamą valandų skaičių.
Stabilus miego grafikas turi didesnę įtaką ilgaamžiškumui nei bendras laikas, praleistas lovoje. Dienos miegas negali visiškai atstoti pilnaverčio nakties poilsio.
