Vaistas metforminas, jau daugiau kaip 60 metų naudojamas 2 tipo diabetui gydyti, pasirodo turi papildomą, anksčiau mažai ištirtą poveikį, tai jis veikia smegenis. Naujasis tyrimas JAV Baylor medicinos koledže atskleidė, kad šis vaistas ne tik mažina gliukozės gamybą kepenyse ir veikia žarnyną, bet ir reguliuoja smegenų signalus, atsakingus už cukraus apykaitą visame organizme.
Tai gali reikšti didelį lūžį, nes giliau supratus šį mechanizmą, metforminas galėtų būti dar veiksmingesnis ne tik diabetui, bet ir kitoms ligoms gydyti. Iki šiol buvo manoma, kad pagrindinė vaisto paskirtis, tai slopinti gliukozės gamybą kepenyse ir didinti organizmo jautrumą insulinui.
Kai kurie tyrimai taip pat rodė ryšį su žarnyno veikla. Tačiau dabar paaiškėjo, kad smegenys atlieka dar svarbesnį vaidmenį. Mokslininkai išsiaiškino, kad metforminas keliauja į smegenų dalį, vadinamą ventromedialinį pagumburį (VMH).
Čia jis blokuoja baltymą Rap1, kuris paprastai trikdo cukraus apykaitą. Kai laboratoriniai gyvūnai buvo genetiškai pakeisti taip, kad neturėtų Rap1, metforminas nebeveikė, tai įrodymas, kad vaistas tikrai veikia per smegenis.
Be to, nustatyta, jog poveikis pasireiškia per tam tikrus neuronus, tai SF1 ląsteles. Tai gali atverti kelią tikslinėms terapijoms, kurios ateityje nukreiptų gydymą į konkrečius neuronus.
Ką tai reiškia pacientams?
Metforminas yra vienas populiariausių vaistų pasaulyje, tai jis saugus, pigus ir ilgalaikis. Jo pagrindinis tikslas yra padėti kūnui efektyviau naudoti insuliną ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
Nauji rezultatai rodo, kad poveikiui pasiekti smegenims reikia daug mažesnių vaisto kiekių nei kepenims ar žarnynui. Tai suteikia galimybę ateityje kurti dar efektyvesnius gydymo metodus, galinčius sustiprinti metformino veikimą.
Įdomu tai, kad ankstesni tyrimai rodė ir papildomas šio vaisto savybes, tai jis gali lėtinti smegenų senėjimą bei pailginti gyvenimo trukmę. Sujungus šias žinias, metforminas galėtų tapti ne tik vaistu nuo diabeto, bet ir platesnio poveikio sveikatos priemone.
Žvilgsnis į ateitį
Šie atradimai kol kas paremti tyrimais su gyvūnais, tad būtina atlikti daugiau bandymų su žmonėmis. Jei rezultatai pasitvirtins, gydytojai galės dar tiksliau paaiškinti, kaip metforminas veikia organizmą, ir galbūt pritaikyti jį naujoms sritims. „Šis atradimas keičia mūsų požiūrį į metforminą,“ sako tyrimo autorius Makoto Fukuda. „Tai ne tik kepenų ar žarnyno vaistas, bet jis veikia ir smegenyse.“
Tai reiškia, kad po šešių dešimtmečių naudojimo metforminas dar gali turėti naujų paslapčių, kurios pakeis mūsų požiūrį į diabeto gydymą ir smegenų sveikatą apskritai.
