Antarktida ilgą laiką buvo laikoma savotiška paskutine užkarda. Šimtmečius vyravo nerašyta taisyklė, kad jos vandenyse ryklių nėra. Vis dėlto šią nuostatą neseniai paneigė lėtai judantis, masyvus, tarsi statinės formos milžinas.
Australijos „Minderoo-UWA Deep-Sea Research Centre“ mokslininkai užfiksavo miegančiojo ryklio vaizdus, kai šis ramiai patruliavo tamsiame Pietų vandenyno dugne.
Ryklys buvo nufilmuotas 2025 m. sausį netoli Pietų Šetlando salų. Kameros šviesai trumpam nušvitus, jo siluetas pasirodė kaip nevikri, lėtai pro objektyvą slenkanti „statinė“.
Plėšrūnas aptiktas konkrečiame vandens sluoksnyje, kuris buvo kiek šiltesnis už aplinkinius. Tyrėjas Alanas Jamiesonas teigė, kad iki šiol buvo laikomasi bendros „taisyklės“: ryklių Antarktidoje apskritai nebūna.
„Leidomės žemyn visiškai nesitikėdami pamatyti ryklių, nes yra nusistovėjusi taisyklė, jog Antarktidos vandenyse ryklių nėra“, – pasakojo A. Jamiesonas. „Ir tai tikrai ne mažas egzempliorius. Tai didžiulis ryklys. Tokie gyvūnai – tikros plaukiojančios tankų statinės.“
Patruliavimas tamsoje
Itin žema vandens temperatūra ir unikali cheminė Antarktidos vandenų sudėtis ilgą laiką vertė manyti, kad rykliams čia išgyventi neįmanoma.
Tačiau maždaug 490 metrų gylyje aptiktas miegančiasis ryklys privertė iš naujo įvertinti šiuos įsitikinimus.
Netoli Pietų Šetlando salų įrengta kamera užfiksavo gyvūną giliai Pietų vandenyne, piečiau 60-osios pietų platumos. Manoma, kad ryklys buvo apie 3–4 metrų ilgio. Tokiuose gyliuose vandens temperatūra siekia vos apie 1,27 °C.
Įrašuose matoma ir nejudanti raja – į ryklius panašus, tačiau plokščias jų giminaitis – ramiai gulinti ant jūros dugno. Didelio plėšrūno, tokio kaip miegančiasis ryklys, pasirodymas buvo didžiulė staigmena, tačiau rają šiame regione mokslininkai tikėjosi išvysti.
Mokslininkai jau seniai žinojo, kad šie suplokštėję ryklių giminaičiai geba prisitaikyti ir klestėti itin atšiauriose pietinėse platumose.
Netikėti radiniai rodo, kad mūsų žinios apie Antarktidos biologinę įvairovę vis dar turi reikšmingų spragų.
Jokių ankstesnių duomenų
Tyrėjai nerado jokių ankstesnių patvirtintų duomenų, kad ryklių būtų Antarktidos vandenyne. Nepriklausomas biologas Peteris Kynas taip pat pažymėjo, jog iki šiol joks ryklys nebuvo užfiksuotas tokiose ekstremaliai pietinėse platumose.
Šis atradimas kelia esminį klausimą: ar ryklys čia gyveno visada, ar tai naujas atvykėlis?
Miegančiųjų ryklių populiacijos yra retos, patys gyvūnai – lėti ir dažnai laikosi dideliuose gyliuose. Kadangi Antarktidos tyrimams skirtos kameros paprastai veikia tik trumpą vasaros laikotarpį, net iki 75 % metų jūros dugnas apskritai nebūna stebimas. Vadinasi, šie rykliai galėjo būti „vietiniai“ Antarktidos gyventojai šimtmečius – tiesiog pasislėpę tamsoje.
Kita vertus, šylant vandenynams ryklius į pietus gali stumti klimato kaita. Keičiantis temperatūroms, daugelio rūšių paplitimo ribos slenka ieškant palankesnių sąlygų.
Aptiktas ryklys patruliavo maždaug 500 metrų gylyje, pasirinkęs šilčiausią vandens sluoksnį iš kelių aiškiai išsiskiriančių Pietų vandenyno juostų.
Šis regionas yra stipriai susluoksniuotas iki maždaug 1 000 metrų gylio, nes itin šalti ir tankūs gilesni vandenys sunkiai susimaišo su paviršiuje esančiu gėlesniu tirpsmo vandeniu.
Laikydamasis siauro šiltesnio „koridoriaus“ palei pasvirusį jūros dugno šlaitą, ryklys gali išgyventi aplinkoje, kuri kitu atveju jam būtų per šalta.
Tyrėjai mano, kad šie plėšrūnai minta į dugną nugrimzdusiais didžiųjų kalmarų ir banginių kūnais, taip pasinaudodami retomis, bet itin gausiomis maisto „puotomis“ beveik tuščiame jūros dugne.
Šis stebėjimas gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie Pietų vandenyno ekologiją. Jei paaiškėtų, kad miegančiasis ryklys yra nuolatinis šio regiono gyventojas, tai reikštų, jog Antarktidos maisto tinkle egzistuoja iki šiol nežinota, tačiau svarbi grandis.
