Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai gyventojai patiki tariamais pareigūnais, bankų ar kitų įmonių atstovais ir netenka didelių pinigų sumų. Neseniai buvo užfiksuotas atvejis, kuomet vos per vieną dieną šalies gyventojai neteko daugiau nei 80 tūkst. eurų.
Kiekviena iš šių istorijų atskleidžia, kaip lengvai žmonės gali pakliūti į psichologiškai gerai paruoštų sukčių spąstus. Viena iš istorijų, kuomet Rokiškio rajone gyvenanti moteris, sulaukusi telefono skambučio, išgirdo balsą, kuris prisistatė policijos darbuotoju.
Pokalbis, kaip vėliau paaiškėjo, buvo suplanuotas itin kruopščiai – moteris net nepajuto, kaip buvo įtikinta atskleisti informaciją, leidusią sukčiams pasisavinti daugiau nei 12 tūkst. eurų iš jos banko sąskaitos.
Kiek kitaip, bet ne mažiau skaudžiai, nukentėjo ir Vilniaus rajone gyvenanti pensinio amžiaus moteris. Sulaukusi skambučio, ji buvo įtikinta, kad skambina žinomos įmonės atstovas. Ir nors istorijos detalės buvo kitokios, rezultatas vis tiek tas pats – prarasta 10 tūkst. eurų.
Sunkiai suvokiamas atvejis užfiksuotas Lietuvos sostinėje. Čia gyvenantis vyras neteko net 52 tūkst. eurų. Skambinusieji prisistatė kaip „Google“ konsultantai bei policijos pareigūnas. Jiems pavyko ne tik įtikinti vyrą pasidalinti savo asmenine informacija, bet ir gauti jo mokėjimo kortelės duomenis.
Dar viena istorija atkeliauja iš Utenos rajono. Čia gyvenanti moteris kreipėsi į policiją po to, kai pastebėjo, kad iš jos sąskaitos dingo beveik 7 tūkst. eurų. Nors incidentas įvyko dar sausio mėnesį, moteris tai suprato gerokai vėliau. Sukčiai išviliojo internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis ir taip ištuštino banko sąskaitas.
Visais atvejais buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau tai vargu ar padės atgauti visus prarastus pinigus. Dažniausiai žala būna jau nepataisoma – net jei sukčiai ir būna nustatyti, pinigai būna jau seniai išgryninti. Tad kyla labai svarbus klausimas – kaip galima apsisaugoti?
Ką būtina žinoti, kad nebūtum apgautas?
Vienas svarbiausių dalykų, ką turėtų žinoti kiekvienas šalies gyventojas – joks pareigūnas ar oficialus įmonės atstovas telefonu neprašys jūsų pateikti kortelės numerio, kodų ar prisijungimų. Niekas neturi teisės per atstumą reikalauti jūsų finansinių duomenų.
Jei skambutis kelia įtarimų – nedelsiant baikite pokalbį. Jūs neprivalote teisintis ar tęsti bendravimo su nepažįstamu žmogumi. Taip pat, niekada neatskleiskite jokių savo duomenų net jei skambinantysis skamba labai įtikinamai.
Sukčiai puikiai žino, kaip sukurti įtampą – jie gali gąsdinti, teigti, kad į jūsų sąskaitą buvo įsilaužta, kad reikia skubiai blokuoti neteisėtus veiksmus. Tokie žodžiai skirti tik vienam dalykui – priversti jus veikti impulsyviai.
Dar vienas labai svarbus dalykas – nespausti nuorodų, kurios siunčiamos SMS žinutėmis ar elektroniniais laiškais. Jei laiškas atrodo kaip iš banko ar žinomos platformos, bet reikalauja prisijungti – geriau viską patikrinti pačiam.
Įjunkite kritinį mąstymą. Adresas gali būti padirbtas, dizainas – nukopijuotas, bet tikras bankas niekada neprašo tokių dalykų el. paštu ar žinutėmis.
Dar viena būtina atsargumo priemonė – pasikalbėkite apie tai su artimaisiais, ypač su vyresnio amžiaus žmonėmis. Daugelis jų vis dar tiki, kad jei žmogus prisistato policininku, tai turbūt sako tiesą. Būtent tokį tikėjimą sukčiai ir išnaudoja.
Aptarkite su artimaisiais, ką daryti tokiose situacijose, kaip atpažinti apgaulę, ir ką sakyti, jei kažkas skambina ir prašo pinigų.
Šios istorijos parodo, kaip giliai į asmeninį gyvenimą sugebama įsiskverbti vos vieno skambučio metu. Kad ir kokios skirtingos būtų jų detalės, esmė visada yra ta pati – apgaulė, paremta psichologiniu spaudimu.
Vienintelė gynyba – žinoti, kaip tai veikia, ir netylėti, jei pastebite, kad kas nors iš jūsų aplinkos taip pat gali pakliūti į spąstus. Budrumas yra šiandieninė prabanga, kuri nieko nekainuoja, bet gali išgelbėti jūsų gyvenimo santaupas.
