o daugiau nei pusę amžiaus trukusios kelionės aplink Žemę, nesėkmingai į Venerą siųstas sovietinis zondas „Kosmos 482“ pagaliau baigė savo kosminę odisėją.
1972 metais paleistas aparatas į mūsų atmosferą įskriejo šių metų gegužės 10 dieną, apie 9:24 ryto Lietuvos laiku, o, Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ teigimu, „Kosmos 482“ nukrito Indijos vandenyne į vakarus nuo Džakartos, Indonezijoje.
Vis dėlto kitos kosmoso stebėjimo agentūros nurodo skirtingas galimas kritimo vietas, nuo Pietų Azijos žemyno iki rytinės Ramiojo vandenyno dalies. Šiuo metu nėra aišku, kur tiksliai zondas pasiekė Žemės paviršių ir ar bus pateiktas galutinis patvirtinimas.
Kosminė klaida, kuri truko pusę amžiaus
Zondas „Kosmos 482“ buvo Sovietų Sąjungos programos „Venera“ dalis, kurios tikslas – tyrinėti karštąją Veneros planetą. Ši programa šeštajame–aštuntajame dešimtmetyje pasiuntė į kosmosą dešimtis zondų, tačiau ne visi pasiekė tikslą.
„Kosmos 482“ startavo 1972 metais, tačiau dėl raketos gedimo nepaliko Žemės orbitos, buvo įstrigęs pailgoje elipsinėje orbitoje aplink mūsų planetą.
Nuo to laiko zondas, kurio skersmuo apie vieną metrą, o svoris siekia beveik 500 kilogramų, lėtai grimzdo arčiau Žemės dėl atmosferos pasipriešinimo. Po 53 metų jis galiausiai įskriejo į atmosferą, o galutinis jo likimas dar neaiškus.
Neįprasta forma – tarsi dirbtinė meteorito grėsmė
Prieš pat savo finalinį nusileidimą, „Kosmos 482“ buvo užfiksuotas virš Romos, Italijos – astronomas Gianluca Masi nufotografavo zondą dar šviečiant saulei. Nuotraukoje prietaisas matomas kaip brūkšniuota šviesos juosta, nes sudėta iš keturių kadrų. Tai yra vienas paskutinių žvilgsnių į aparatą, kuris beveik niekada nepaliko Žemės.
Įdomu tai, kad zondas buvo sukurtas atlaikyti Veneros atmosferą, kuri yra kur kas tankesnė nei Žemės. Todėl tikėtina, kad jis galėjo išgyventi grįžimą į mūsų planetą vientisas, kitaip nei daugelis kitų kosminių šiukšlių, kurios sudega atmosferoje ir pavirsta tarsi dirbtinėmis meteorų krušomis.
Jei „Kosmos 482“ išliko sveikas, jo smūgio energija prilygo 40–55 cm skersmens meteorito smūgiui, rašo Nyderlandų palydovų sekimo ekspertas Marco Langbroek.
Vis daugiau šiukšlių virš galvų
Ši istorija – tai ne tik įdomus istorinis faktas, bet ir rimtas priminimas apie didėjantį kosminių šiukšlių kiekį. Europos kosmoso agentūros (ESA) duomenimis, šiuo metu Žemės orbitoje skrieja apie 14 240 palydovų, iš jų apie 11 400 – aktyvūs.
Dauguma jų priklauso „SpaceX Starlink“ tinklui, kuris vienas jau sudaro apie 7 200 palydovų ir šis skaičius nuolat auga. Kiti projektai taip pat įsibėgėja, pavyzdžiui, „Amazon“ paleido pirmąją partiją savo „Project Kuiper“ tinklo palydovų, kuris turės apie 3 200 įrenginių.
Tuo tarpu Kinija jau pradėjo kelis savo megatinklus, kurių kiekvienas numato net po 13 tūkstančių palydovų.
„Augant kosminiam eismui, tikėtina, kad į Žemę grįžtančių objektų skaičius tik didės“, – savo pranešime rašė ESA atstovai. Nors vieno objekto smūgio rizika yra maža, dažniausiai šie daiktai sudega ore arba nukrenta į vandenynus ar negyvenamas teritorijas, didėjantis jų kiekis neišvengiamai kelia bendrą pavojų.
Nematoma tarša
Kosminės šiukšlės kelia ir kitokią grėsmę. Vis dažniau kalbama apie taršą, kurią sukelia į Žemę grįžtantys palydovai. Tyrėjai įspėja, kad degančios medžiagos gali paveikti ozono sluoksnį ir netgi turėti įtakos klimatui. Tokie reiškiniai kol kas mažai tiriami, tačiau augantis jų mastas rodo, kad šis klausimas netrukus taps visų dėmesio centru.
Zondo „Kosmos 482“ istorija – tai pamoka, kad net technologiniai praeities šešėliai galiausiai grįžta. Ir nors šis konkretus objektas, atrodo, nekėlė pavojaus, jis dar kartą primena, kad Žemės orbita nėra begalinė erdvė, o bendri mūsų visų namai, kuriuos reikia prižiūrėti.
