Rusijos statybų sektorius susiduria su rimta darbo jėgos krize. Po karo pradžios Ukrainoje ir ekonominių sankcijų įvedimo daugelis šalies gyventojų išvyko į frontą arba prarado darbus dėl nuosmukio pramonėje. Dėl to šalies įmonės vis dažniau ieško darbuotojų užsienyje, tai šį kartą net Afrikos šalyse.
Nors Rusijos valdžia oficialiai teigia, kad ekonomika stabilizuojasi, realybė rodo ką kita. Infliacija vis dar aukšta, augimas vos siekia kelis procentus, o daugelis gamyklų mažina gamybos apimtis. Siekiant kompensuoti trūkstamus darbininkus, šalies įmonės pradėjo samdyti žmones iš Indijos, Bangladešo, Vietnamo, o vis dažniau ir iš Afrikos valstybių.
Tokie darbuotojai, pasak vietos žiniasklaidos, dirba statybose ir pramonėje. Rusijos spaudoje jie apibūdinami kaip „ypač ištvermingi ir efektyvūs“ fizinio darbo sąlygomis.
Ekonominė padėtis prastėja
Nors 2022 metais Rusijos ekonomika išlaikė tam tikrą stabilumą, 2023 – 2025 m. infliacija vėl šoktelėjo. Šių metų kovą ji siekė 10,3 proc., o rugpjūtį sumažėjo iki 8,1 procento, vis dar išlikdama aukšta. Tuo pat metu BVP augimas vos pasiekė 0,7 proc., o ekspertai prognozuoja, kad 2026 metais šalis gali patekti į recesiją.
Ekonomistai teigia, kad prie to prisidėjo aukštos palūkanų normos, mokesčių didinimas ir mažėjančios valstybės investicijos. Situaciją dar labiau blogina mažėjanti naftos kaina, nuo kurios Rusijos biudžetas vis dar stipriai priklauso.
Trūksta darbo jėgos, tai valdžia keičia kryptį
Didžiausia problema šiandien yra darbo jėgos stygius. Dalis vyrų išvyko į karą, o kiti vengia mažai apmokamų darbų. Be to, Rusijos valdžia apribojo imigrantų iš buvusių sovietinių šalių, tai Kazachstano, Moldovos ar Armėnijos buvimo laiką šalyje iki 90 dienų per metus.
Tai privertė įmones ieškoti alternatyvų. Tarptautinės įdarbinimo agentūros pradėjo kviesti darbuotojus iš tolesnių šalių, tarp jų Indijos, Bangladešo, Indonezijos, Šri Lankos ir Afrikos valstybių. 2024 metais Rusija išdavė 234 tūkst. darbo vizų, iš kurių 40 proc. statybų sektoriui.
Afrikos darbuotojai, tai nauja darbo jėgos banga
Rusijos spauda rašo, kad afrikiečiai pasirodė itin ištvermingi, gebantys dirbti sunkiose sąlygose ir prisitaikyti prie klimato. Jų daugiausia sutinkama statybose, tiek gyvenamųjų namų projektuose, tiek infrastruktūros objektuose.
Vis dėlto toks sprendimas sulaukia prieštaringų vertinimų. Kai kurie ekonomistai sako, kad tai laikinas sprendimas, kuris nepašalina esminių problemų, tai prastos darbo kultūros, mažų atlyginimų ir emigracijos masto.
Įmonės mažina sąnaudas ir atleidžia darbuotojus
Dalis Rusijos bendrovių, ypač pramonės sektoriuje, kovoja su išaugusiais kaštais. Tokie milžinai kaip „Kamaz“ įvedė keturių dienų darbo savaitę, o „Alrosa“ sumažino atlyginimus dešimčia procentų. Kai kurios įmonės darbuotojus išleidžia priverstinių atostogų arba visai uždaro gamyklas.
Per pirmąjį 2025 metų pusmetį gavybos sektoriuje darbo neteko apie 19 tūkst. žmonių. Tiumenėje uždaryta popieriaus gamykla, o Kemerovo regione sustabdyta beveik penktadalis anglies pramonės įmonių. Tai rodo, kad ekonominė padėtis toliau blogėja.
Neapibrėžta ateitis
Ekspertai prognozuoja, kad 2026 metais Rusiją gali ištikti recesija, jei nesumažės palūkanų normos ir nesikeis mokesčių politika. Dabartiniai sprendimai yra samdyti užsieniečius ir mažinti išlaidas, gali padėti trumpam, bet ilgainiui jie neužtikrina stabilumo.
Šiandien Afrikos darbininkai padeda palaikyti Rusijos statybų sektorių, tačiau klausimas lieka atviras: ar šalis sugebės sukurti tvarią ekonomiką, paremtą vietine darbo jėga, ar ir toliau remsis laikinais sprendimais iš užsienio?
