2026 metais infekcinių ligų specialistai ypač atidžiai stebi keletą virusų, kurie gali sukelti protrūkius netikėtose pasaulio vietose arba plisti daug sparčiau nei anksčiau.
Mokslininkai pabrėžia, kad pasaulis keičiasi – klimato kaita, urbanizacija, dažnas žmonių ir laukinių gyvūnų kontaktas bei augantis tarptautinis mobilumas sudaro sąlygas virusams plisti greičiau ir plačiau.
Seniai žinomi virusai, tokie kaip gripo A ar mpox, nuolat mutuoja, o anksčiau lokalūs patogenai, pavyzdžiui, Oropučių virusas, plečia savo geografinį paplitimą. Šiame kontekste ekspertai vis dažniau kelia klausimą, ar pasaulis pasiruošęs naujai pandemijai.
Pasaulinė sveikatos bendruomenė ragina dėmesį sutelkti ne tik į plačiai žinomus virusus, bet ir į mažiau žinomus, tačiau potencialiai pavojingus patogenus. Tinkama stebėsena, prevencinės priemonės ir visuomenės informavimas išlieka esminiai ginklai kovoje su grėsmėmis, galinčiomis kilti netikėtai.
Gripo A virusas – ant pandemijos slenksčio
Gripo A virusas išlieka viena svarbiausių kasmetinių virusinių grėsmių. Jam būdingas gebėjimas labai greitai mutuoti ir užkrėsti platų gyvūnų spektrą. Paskutinė pandemija, kurią 2009 metais sukėlė H1N1 potipis, per pirmuosius metus nusinešė daugiau kaip 280 tūkst. gyvybių. Šis potipis iki šiol cirkuliuoja pasaulyje.
Daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama paukščių gripo H5N1 potipiui, kuris pastaraisiais metais pirmą kartą buvo aptiktas tarp pieninių karvių JAV. Jau yra žinomi atvejai, kai šis virusas persimetė žmonėms. Tai kelia nerimą, kad H5N1 gali prisitaikyti ir pradėti plisti nuo žmogaus žmogui – toks scenarijus būtų rimtas pandemijos signalas.
Sezoninio gripo vakcinos, tikėtina, nėra pakankamai veiksmingos prieš H5N1, todėl kuriamos naujos vakcinos, skirtos būtent šiam potipiui.
Mpox – plintantis virusas su galimu pavojumi
Mpox (anksčiau vadintas beždžionių raupų virusu) ilgą laiką buvo retai aptinkamas ir daugiausia paplitęs Afrikoje. Nepaisant pavadinimo, dažniausi šio viruso nešiotojai yra graužikai, o žmonės užsikrečia epizodiškai. Mpox priklauso tai pačiai virusų šeimai kaip ir raupai.
2022 metais pasaulyje kilo II klado mpox protrūkis, kuris pasiekė daugiau kaip 100 šalių. Virusas plito artimo kontakto metu, neretai – lytinių santykių keliu. Nors protrūkis aprimo, virusas įsitvirtino daugelyje pasaulio regionų.
2024 metais Centrinės Afrikos šalyse užfiksuotas I klado mpox atvejų augimas, o 2025 m. rugpjūtį keturi atvejai nustatyti ir JAV. Nerimą kelia tai, kad dalis susirgusiųjų nebuvo keliavę į Afriką. Tai rodo galimą vietinį plitimą, kurio eigą 2026-aisiais dar teks itin atidžiai stebėti.
Oropučių virusas – auganti grėsmė iš vabzdžių
Oropučių virusas pirmą kartą aptiktas Trinidado saloje šeštajame dešimtmetyje. Jį platina uodai ir smulkūs kandantys mašalai. Liga pasireiškia karščiavimu, raumenų ir galvos skausmu. Dažniausiai ji trunka kelias dienas, tačiau kai kuriems pacientams simptomai gali užsitęsti arba atsinaujinti.
Ilgą laiką virusas buvo aptinkamas tik Amazonės regione, tačiau pastaraisiais metais jo paplitimas išsiplėtė į Centrinę Ameriką ir Karibus. JAV atvejai dažniausiai nustatomi tarp keliautojų, grįžusių iš užsienio, tačiau virusą pernešantys vabzdžiai aptinkami ir pietrytinėje JAV dalyje.
Tikėtina, kad 2026 metais Oropučių virusas dar labiau plis Amerikoje.
Kitos virusinės grėsmės 2026-aisiais
Keliautojams ir toliau svarbūs chikungunijos viruso protrūkiai – kai kuriems žmonėms gali būti rekomenduojama pasiskiepyti.
Vis didesnį nerimą kelia atsinaujinęs tymų protrūkis tiek JAV, tiek kitose pasaulio šalyse. Tai siejama su mažėjančiomis skiepijimo apimtimis. Nors tymų vakcina yra saugi ir efektyvi, pati liga gali būti labai pavojinga, ypač vaikams ir imunokompetenciją praradusiems asmenims.
Prognozuojama ir galimo ŽIV plitimo atsinaujinimo rizika, ypač tose šalyse, kur sumažėjo finansavimas prevencijos bei gydymo programoms. Dėl to gali sutrikti paslaugų prieinamumas ir padidėti naujų užsikrėtimo atvejų skaičius.
Be visų žinomų virusų, išlieka ir dar neatrastų patogenų grėsmė. Augantis žmonių poveikis gamtai – miškų kirtimas, žemės ūkio plėtra, intensyvi migracija – didina tikimybę, kad gyvūnų virusai persimes žmonėms.
Ekspertai pabrėžia, kad žmonės, gyvūnai ir aplinka yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Budrumas, nuolatinė stebėsena, vakcinų ir gydymo metodų kūrimas išlieka svarbiausiais įrankiais, padedančiais apsaugoti visuomenės sveikatą nuo esamų ir būsimų virusinių grėsmių.
