Kasdien priimame šimtus sprendimų – nuo smulkių iki išties svarbių. Nors ne visada tai pastebime, toks nuolatinis pasirinkimų srautas gali tiesiogine prasme išvarginti smegenis. Laimei, yra paprastas būdas tai suvaldyti.
Šiuolaikiniame gyvenime lengva perdegti, patirti psichinę ir fizinę perkrovą. Su tuo susiduria vis daugiau žmonių, nes gyvenimo tempas nuolat spartėja. Prie to prisideda aplinkos spaudimas, darbų perteklius, kelių užduočių darymas vienu metu, o taip pat ir pareiga nepamiršti pasirūpinti savimi. Dažnai atrodo, kad praverstų dar kelios papildomos valandos per parą, kad viską spėtume.
Gyvenimas nuolat „pilnu pajėgumu“ iš šalies gali atrodyti produktyvus, tačiau greitai jis mažina gyvenimo komfortą, stiprina nepadarytų darbų jausmą ir didina įtampą dėl nuolatinio sprendimų priėmimo. Iš čia jau netoli ir rimtesnių problemų. Vienas iš būdų su tuo tvarkytis – taikyti vadinamąjį sprendimų minimalizmą. Ką tai reiškia?
Sprendimų minimalizmas remiasi idėja sumažinti kasdienių pasirinkimų skaičių, kad būtų taupoma psichinė energija. Smegenys nėra pritaikytos nuolat priimti dešimtis ar net šimtus sprendimų per dieną – pradedant tuo, ką valgyti pusryčiams, ir baigiant tuo, ką rengtis, kada išeiti iš namų ar kaip nepamiršti terminų. Ilgainiui atsiranda vadinamasis sprendimų nuovargis – dėl jo vėlesni pasirinkimai tampa sunkesni, mažiau apgalvoti ir impulsyvesni.
Todėl sprendimų minimalizmas siūlo kasdienybę supaprastinti ir smulkius pasirinkimus kiek įmanoma automatizuoti. Vienas paprasčiausių būdų – planuoti iš anksto: pavyzdžiui, susidaryti kelių dienų valgiaraštį arba pasiruošti drabužius visai savaitei. Taip ryte nereikia eikvoti laiko ir energijos sprendžiant bazinius klausimus.
Padeda ir pasirinkimų skaičiaus ribojimas. Vietoj perpildytos spintos, kurioje vis tiek sunku išsirinkti, verta turėti mažesnę, apgalvotą garderobo sistemą, pavyzdžiui, kapsulinį drabužių rinkinį. Panašus principas veikia ir kitose srityse: kuo mažiau variantų, tuo greičiau ir lengviau priimame sprendimus.
Kitas veiksmingas sprendimas – rutinos. Pasikartojantys dienos modeliai, tokie kaip pastovus kėlimosi laikas, darbo ritmas ar valgymo valandos, sumažina poreikį nuolat „spręsti čia ir dabar“. Nors gali atrodyti priešingai, rutinos neriboja laisvės – jos ją didina, nes palieka daugiau erdvės svarbiausiems pasirinkimams, pareigoms ir apmąstymams.
Taip pat verta nusistatyti aiškias ir paprastas taisykles. Pavyzdžiui, po darbo nebetikrinti tarnybinio el. pašto arba didesnius pirkinius daryti kartą per savaitę, o ne kasdien „prisipirkinėti po truputį“. Tokios taisyklės pašalina smulkius kasdienius dilemų momentus ir padeda veikti nuosekliau.
Sprendimų minimalizmas nereiškia atsisakyti pasirinkimų. Tai kvietimas rinktis išmintingiau ir rečiau: nuspręsti, kas iš tiesų verta dėmesio, o ką galima supaprastinti. Tuomet protas būna mažiau perkrautas, o energijos lieka tam, kas iš tikrųjų svarbu.
