Rekordiniai vidutinės pasaulinės temperatūros šuoliai 2023 ir 2024 metais paskatino diskusijas apie tai – ar pasaulinis atšilimas vyksta sparčiau nei tikėtasi.
Didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir šiltėjantis Ramusis vandenynas lėmė didžiąją dalį temperatūros kilimo, tačiau kiti nežinomi veiksniai vidutinę temperatūrą pakėlė dar aukščiau, nei galima paaiškinti vien šiais veiksniais.
Klimato mokslininkas Jamesas Hansenas, kuris geriausiai žinomas dėl to, kad devintajame dešimtmetyje įspėjo JAV Kongresą apie visuotinį atšilimą, dar kartą perspėjo, kad nepakankamai įvertiname mažėjančios oro taršos poveikį klimatui.
„Žmonija sudarė blogą sandorį, kai aerozoliais kompensavome beveik pusę šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukeliamo atšilimo“, – sako J.Hansenas.
Tačiau kiti tyrėjai teigia, kad ši išvada pagrįsta nestabiliu pagrindu, ir mes vis dar nežinome, kiek oro taršos mažinimas prisideda prie visuotinio atšilimo. J.Hansenas išvados „svyruoja ties viršutine riba to, ką laikytume tikėtina“, – sako Michaelas Diamondas iš Floridos valstijos universiteto.
Mokslininkas ir jo kolegos anksčiau greitėjantį atšilimą siejo su oro taršos mažėjimu. Dabar jie pateikia naują analizę, kurioje teigia, kad oro taršos mažėjimas gali paaiškinti pastarųjų dvejų metų temperatūros šuolį.
Užterštame ore esantys aerozoliai gali ir tiesiogiai atspindėti saulės šviesą nuo Žemės, ir daryti įtaką debesų atspindėjimo savybėms – debesų dangos pokyčiai taip pat buvo įvardyti kaip vienas iš karščio veiksnių. Tyrėjai ypač daug dėmesio skiria 2020 metų reglamento, kuriuo sumažintas laivybos degaluose naudojamos kenksmingos sieros kiekis, poveikiui.
Šis staigus oro taršos virš vandenynų sumažėjimas mokslininkams suteikė galimybę atlikti neplanuotą eksperimentą, kuris leidžia tiksliau nustatyti aerozolių poveikį klimatui.
Siekdami įvertinti šį poveikį, stebėjo judrius laivybos koridorius Ramiajame vandenyne, matuodami Saulės spinduliuotės, kurią sugeria planeta, pokytį tose teritorijose sumažėjus oro taršai.
Remdamiesi šiais duomenimis, jie apskaičiavo, kad sumažėjus laivybos aerozolių kiekiui, Žemę pasiekianti šiluma padidėjo 0,5 vato kvadratiniam metrui. Tai apytiksliai atitinka dešimtmetį trunkančio pasaulinio anglies dioksido išmetimo, atitinkančio dabartinį lygį, šiltėjimo poveikį.
Jie nustatė, kad šio papildomo atšilimo pakaktų nepaaiškinamai šilumos daliai, pastebėtai per pastaruosius dvejus metus, paaiškinti. Tačiau pasekmės platesnės: tai taip pat reikštų, kad oro taršos vėsinantis poveikis maskuoja visą šiltnamio efektą sukeliančių dujų šiltėjimo poveikį, kitaip tariant, iki šiol pastebėtas atšilimas neatspindi viso mūsų išmetamų teršalų poveikio.
Mokslininkai įspėja, kad tai reiškia, jog klimatas yra daug jautresnis, nei tikėtasi, didėjančiam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Dėl to, jų teigimu, pasaulis sparčiau artėja prie klimato lūžio taškų, tokių kaip pagrindinių Atlanto vandenyno srovių sulėtėjimas ir Vakarų Antarktidos ledo dangos suirimas.
Jų teigimu, siekdami su tuo kovoti, turėtume rimčiau apsvarstyti, kaip atvėsinti planetą, pasitelkdami tokias intervencines priemones kaip saulės geoinžinerija.
Tačiau naujosios analizės pagrindas – 0,5 vato kvadratiniam metrui – yra daug didesnis nei kiti įverčiai, kuriais remiantis apskaičiuotas laivybos išmetamųjų teršalų kiekio pokyčio poveikis klimato atšilimui, sako Tianle Yuan iš Merilendo universiteto Baltimorės apygardoje.
NASA dirbantis Gavinas Schmidtas sako, kad šis skaičius „labai tikėtina, kad yra pervertintas“, nes daroma prielaida, kad visas sugertos saulės šviesos pokytis įvyko dėl pasikeitusių laivybos aerozolių, o ne dėl kitų pokyčių, pavyzdžiui, mažesnės oro taršos iš Kinijos ar natūralaus kintamumo.
