Kelionės lėktuvu daugeliui žmonių asocijuojasi su nuotykiais, naujomis patirtimis, ilgametėmis tradicijomis ir tarptautiniais maršrutais. Tačiau yra viena proceso dalis, kurią daugelis norėtų praleisti – tai saugumo patikra. Ilgos eilės, privalomas elektronikos išėmimas, skysčių ribojimai ir nuolatinis stresas keliautojus lydi ne vienerius metus.
Todėl pranešimas iš Oslo oro uosto tapo netikėta ir itin džiugia žinia visai Europai. Norvegijos oro uostų valdytoja „Avinor“ paskelbė, kad Oslo Gardermoeno oro uoste pradedamas didelio masto pokytis, susijęs su saugumo patikros pertvarka ir naujos technologijos diegimu.
Šis projektas laikomas vienu inovatyviausių regione, o jo poveikis gali tapti precedentu visai Europos Sąjungai. Nors kol kas tai vienintelė Norvegijos oro uosto vieta, kur planuojami pokyčiai, diskusijos apie technologijų modernizavimą visoje Europoje tik stiprėja.
Oslo oro uostas pradeda vieną ambicingiausių saugumo modernizacijų Europoje
Pasak „Avinor“, sutartis su „Sensec Solution AS“ numato visiškai naujos kartos saugumo patikros technologijų diegimą. Šios sistemos remiasi pažangia kompiuterinės tomografijos technologija, leidžiančia tikrinti bagažo turinį nepriverčiant keliautojų rūpintis tradicinėmis procedūromis.
Tokia įranga gali formuoti detalius trimačius rankinio bagažo vaizdus, todėl saugumo darbuotojai lengviau ir tiksliau identifikuoja rizikos objektus.
Oro uosto vadovas pabrėžia, kad dabartinė patikros infrastruktūra jau artėja prie savo technologinės ribos. Įranga, naudojama daugiau nei dešimtmetį, nebeatitinka būsimų ES reikalavimų. Todėl investicija į modernią kontrolės sistemą yra ne tik patogumo, bet ir būtinybės klausimas.
Vadovas priduria, kad naujoji sistema prisidės prie didesnio efektyvumo ir keleivių pralaidumo. Tai reiškia trumpesnes eiles, greitesnį judėjimą ir mažiau streso. Oro uosto tikslas yra užtikrinti, kad visi atvykstantys būtų aptarnauti kuo sklandžiau, nes Oslo yra vienas pagrindinių Skandinavijos aviacijos centrų.
Naujoji technologija žada visiškai kitokią patikros patirtį
Svarbiausias keliautojus džiuginantis pokytis – galimybė neišimti elektronikos. Tai yra vienas dažniausiai vėlavimus sukeliančių veiksmų. Su naująja technologija keliautojai galės palikti nešiojamus kompiuterius, planšetes ar fotoaparatus bagažo viduje.
Dar įdomiau yra tai, kad skysčių gabenimo tvarka Europoje jau iš esmės keičiasi. Nors daugelyje oro uostų dar galioja senasis 100 ml apribojimas, vis daugiau ES šalių pereina prie naujos sistemos, leidžiančios rankiniame bagaže gabenti gerokai didesnius skysčių kiekius.
Tai įmanoma tik tose vietose, kur įdiegti pažangūs trimačio vaizdo CT skaitytuvai. Remiantis Europos Komisijos sprendimu, tokie oro uostai gali leisti keleiviams gabenti skysčius net iki 2 litrų vienoje pakuotėje, todėl įprastas 100 ml limitas jiems tampa nebeaktualus.
Tokie pokyčiai jau matomi dalyje Europos oro uostų, tačiau įgyvendinimas dar nėra vienodas visoje ES. Dėl to keliautojai turi nuolat tikrinti konkretaus oro uosto taisykles, nes vienuose leidžiami dideli skysčių kiekiai, o kituose vis dar taikoma sena tvarka.
Kaip rodo naujausia praktika, moderni kontrolės įranga palaipsniui keičia kelionių patirtį ir leidžia patogiau planuoti tiek trumpos komandinės kelionės bagažą, tiek daiktus šeimoms, keliaujančioms su mažais vaikais.
Sistemos privalumai neapsiriboja vien kelionių patogumu. Naujos kartos saugumo patikros technologija daug veiksmingiau aptinka draudžiamus objektus.
Saugumo specialistai gauna aiškesnį vaizdą, gali greičiau identifikuoti rizikingus daiktus, o klaidų tikimybė smarkiai sumažėja. Tai reiškia ne tik mažiau streso keleiviams, bet ir didesnį realų saugumą, kurį Norvegija, taip pat kaip ir kitos Europos valstybės, laiko vienu svarbiausių prioritetų.
Kodėl Oslo oro uostas buvo pasirinktas pirmasis?
Oslo oro uostas yra pagrindinis Norvegijos aviacijos mazgas, aptarnaujantis daugiau kaip 30 mln. keleivių per metus. Tai strategiškai svarbi lokacija įvertinti technologijos efektyvumą realiomis sąlygomis, kur keliautojų srautai yra itin intensyvūs.
Be to, Norvegija aktyviai siekia modernizuoti aviacijos infrastruktūrą ir mažinti poveikį aplinkai. Naujos kontrolės sistemos leidžia sumažinti energijos suvartojimą, nes dirba efektyviau nei senoji įranga. Tai atitinka Europos Sąjungos rekomendacijas dėl tvaraus transporto vystymo.
Įdomu tai, kad Landevaag pabrėžia – kol kas tik Oslo oro uostas pradeda šį pokytį. Tai leis išbandyti technologijas, įvertinti keleivių reakcijas ir pasiruošti galimai platesnei modernizacijai visose Norvegijos oro uostų valdomose teritorijose.
Ar panaši technologija pasieks ir kitus Europos oro uostus?
Nors Norvegija nėra ES valstybė, aviacijos srityje ji dažnai taiko ES normas ir bendradarbiauja sprendžiant saugumo klausimus. Todėl Oslo oro uostą galima laikyti savotišku bandymų poligonu visiems, kurie svarsto modernizaciją.
Jei rezultatai bus sėkmingi, tikėtina, kad technologijos diegimas pasklis po visą Europą. Tai būtų kelionių lūžis, apie kurį daugelis svajojo ilgus metus.
