Vieni pašvinkusią žuvį (kvapas turbūt jaučiamas visoje gyvenvietėje) išmeta lauk, o kiti ją laiko delikatesu! Skonio reikalas. Ir tokį skonį turi švedai!
Surströmming – švediškas žodis apibūdinantis surūgusią (Baltijos jūros) silkę, kuri vis dėlto kaip delikatesas „išgyvena“ Švedijoje.
Žuvis pagaunama gegužės/birželio mėnesiais. Dienai įmerkiama į sūrymą, tada nukertamos galvos ir visa žuvis išvaloma. Po to supilama į statines ir 24 valandoms pastatoma vasaros saulėje, kad prasidėtų rūgimo procesas.
Statinės viršuje paliekamas poros centimetrų tarpelis, kad rūgstant susidariusios dujos nesukeltų sprogimo. Pastačius statinę vėsiame sandėliuke, silkė rūgsta lėčiau. Aromatas darosi vis stipresnis ir tik gerai „išlavinta uoslė“ gali nustatyti tą laiką, kai žuvis jau paruošta konservavimui.
Tikima, jog metams palikus skardinę 20° temperatūroje, jos turinys pagerėja! Skardinė pradeda pūstis, todėl turi būti atidaroma labai atsargiai, kaip butelis šampano.
Žuvį rekomenduojama (!) valgyti lauke, nes atidarius skardinę išeina stiprus kvapas (norint išvėdinti patalpas prireiktų ne vienos dienos). Kvapą galima būtų lyginti su supuvusiais kiaušiniais ar actu. Taigi patartina atidarinėti skardinę plastikiniame maišelyje ar vandenyje. Žemesnė temperatūra truputį apriboja kvapo stiprumą, todėl vanduo turėtų būti šaltas (o geriausia atidarinėti šaldymo kameroje!).
Švedai šį patiekalą mėgsta valgyti su plona traškia duonele, vadinama Tunnbröd (primenančia lavašą) ir virtomis bulvėmis. Taigi „sumuštinis“ su pūdyta silke gaminamas taip: ant 6 griežinėlių bulvių uždedamas po vienas mažas gabalėlis silkės, dedama raudonojo svogūno, grietinės, krapų, pomidorų (šie visi ingredientai sudėlioti ant jau minėtos duonelės).
Užsigeria ne kuo kitu,o pienu. Nors pieną dažnai keičia alus ar degtinė. Sakoma, kad šie gėrimai geriausiai nuplauna „specifinį“ skonį. Vieni valgo pūdytą silkę nė nepagalvoję apie kvapą, kiti tuo tarpu vien, kad paragautų nuplauna ją su gazuotu vandeniu.
Ir šlovės muziejus, ir griežti draudimai
2005 m. liepos 4 d. Švedijoje (Skeppsmaln) buvo atidarytas pirmasis pasaulyje Surströmming muziejus. O dar po metų kelios didžiosios oro linijų bendrovės (tokios kaip Air France, British Airways) uždraudė šį produktą gabenti jų lėktuvais, nes skardinės gali sprogti. Švedijoje netgi kalbama, jog mokiniai norėdami išvengti pamokų, skardines atidaro klasėje, o dėl aštraus kvapo patalpoje pedagogams tenka mokinius išleisti į namus…
Turbūt kiekviena šalis turi tik jai būdingus patiekalus, kuriuos norisi išbandyti ten nuvykus. Tačiau turbūt nedaugelis valstybių gali pasigirti gaminiais, kurie yra pavojingi ir gali sukelti sprogimą? Tad, jei jau nuvykote į Švediją ir susigundėte pūdyta silke…skanaus ir būkite atsargūs!
