Ar kada pagalvojote, kur dingsta pinigai? Gaunate atlyginimą, o mėnesio pabaigoje – vėl sausra. Jokio didelio pirkinio nebuvo, nieko ypatingo nepirkote, bet piniginė vis tiek tuščia. Pažįstama situacija? Labai tikėtina, kad kalti visai nekalti įpročiai – tie maži kasdieniai pirkiniai, kurių nė nepastebime.
Rytinė kava degalinėje ar mėgstamoje kavinėje, desertas po pietų, greitai nusipirktas užkandis – šios smulkmenos atrodo nieko vertos, bet per mėnesį jos gali išaugti į sumą, už kurią jau galėtumėte sau leisti kur kas daugiau.
„Dideli pirkiniai dažnai būna apsvarstyti – prieš pirkdami batus už 100 eurų gerai pagalvojame. Tačiau tą pačią sumą daug kas išleidžia vos per kelias savaites kasdieniams niekučiams, net nepastebėdami“, – sako skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ rinkodaros vadovė Neringa Žemaitė. Anot jos, tokios „nekaltos“ išlaidos daro didesnę įtaką nei atrodo, o jų psichologinis efektas – apgaulingas.
Smulkmenos, kurios kainuoja šimtus
Pavyzdžiui, jei kiekvieną darbo dieną geriate po puodelį kavos iš degalinės ar kavinės, per mėnesį vien tai gali kainuoti apie 60 eurų. O jei dar po pietų užsimanote pyragėlio ar greito užkandžio – suma gali pasiekti ir 100 eurų. Tuo metu pasigaminus kavos namuose, šis malonumas per mėnesį kainuotų apie 10 eurų.
Tas pats galioja ir pietums. Jei kasdien valgote mieste ir išleidžiate po 5–10 eurų, per mėnesį susidaro 100–200 eurų. Dalį šios sumos būtų galima lengvai sutaupyti tiesiog pasiimant į darbą maistą iš namų bent kelias dienas per savaitę.
Taupymo iššūkis: vos per mėnesį – reali grąža
Norite išsiaiškinti, kur dingsta pinigai? Skirkite tam mėnesį – pasiūlymas paprastas: stebėkite visas kasdienes išlaidas, identifikuokite dažniausias ir pasistenkite jų atsisakyti. Neringa Žemaitė siūlo pabandyti „30 dienų taupymo iššūkį“ – tai padeda aiškiai pamatyti, kur nuteka jūsų pinigai, ir kiek galima sutaupyti tiesiog apgalvojant, ką ir kodėl perkate.
Dar vienas taupymo priešas – impulsyvūs pirkiniai. Drabužiai, kosmetika, dekoracijos ar daiktai, kurių galbūt net nereikėjo – visa tai kaupiasi ne tik lentynose, bet ir finansinėje ataskaitoje. Dažnai šie pirkiniai būna emociniai – „užėjau, pamačiau, nusipirkau“. Ir gaila ne daikto, o pinigų, kai sąskaita vėl priartėja prie nulio.
Norite motyvacijos? Vizualizuokite tikslą
Vienas iš veiksmingų būdų – atidėti neišleistus pinigus fiziškai. Tarkime, vietoje rytinės kavos už 3 eurus – tie pinigai atsiduria stiklainyje ar atskiroje sąskaitoje. Po savaitės – 15 eurų. Po mėnesio – 60. Ir tai tik už vieną įprotį.
Jeigu turite tikslą – tarkime, kelionę, stilingą paltą ar buitinės technikos atnaujinimą – taupymas tampa lengvesnis ir prasmingesnis. Pavyzdžiui, atsisakę pietų kavinėse tris mėnesius iš eilės, sutaupysite apie 300 eurų. Tiek gali kainuoti savaitgalis bet kuriame Europos mieste.
Sutaupyti galima be kraštutinumų
Svarbiausia suprasti: niekas nesako, kad reikia atsisakyti visų malonumų. Pinigai ir yra skirti tam, kad jais džiaugtumėmės. Tačiau kai kasdienės smulkmenos ima trukdyti siekti svarbesnių tikslų – laikas peržiūrėti įpročius. Kartais pakanka vos kelių protingų sprendimų ir sąmoningo pasirinkimo, kad pinigai pagaliau pradėtų „likti“ – ne tik ateiti ir išeiti.
