Žmogaus organizmas mėgsta stabilumą. Kai oras nusprendžia šokinėti nuo plius dešimties iki vasariško trisdešimt per mažiau nei parą – kūnas tai priima ne kaip žaidimą, o kaip grėsmę. Ir kuo žmogus jautresnis, tuo pokyčiai skaudesni.
Staigūs orų šuoliai gali pasireikšti ne tik galvos skausmu ar nuovargiu. Kartais tai būna visiškai netikėtos reakcijos – širdies plakimo suintensyvėjimas, sąnarių maudimas, net virškinimo sutrikimai. Tie, kurie turi lėtinių ligų, neretai sako: jaučiu, kai artėja slėgio kritimas.
Nors meteorologinės permainos neišvengiamos, su jomis susidoroti įmanoma. Tam reikia suprasti, kaip kūnas reaguoja, kada būna pažeidžiamiausias, ir kokie veiksmai gali padėti sumažinti poveikį sveikatai.
Staigūs orų pokyčiai – kas vyksta kūne?
Kai temperatūra šokinėja daugiau nei 7–8 laipsniais per trumpą laiką, organizmui tenka persitvarkyti tarsi netikėtam iššūkiui. Šiltesniu oru kraujagyslės plečiasi, kvėpavimas lėtėja, o kūnas natūraliai siekia atsivėsinti. Staiga atvėsus – viskas vyksta priešingai: kraujagyslės susiaurėja, kraujospūdis šokteli, pulsas padažnėja.
Tokie pokyčiai labiausiai paveikia tuos, kurių kraujotakos, kvėpavimo ar nervų sistema yra jautresnė – sergančius širdies ligomis, astma, migrena. Slėgio pokyčiai taip pat veikia žmones, kurie linkę į sąnarių uždegimus, pavyzdžiui, sergančius artritu.
Temperatūrų šuoliai sukelia stresą organizmui, o tai paveikia net hormonų balansą: padidėja kortizolio kiekis, o tai gali lemti blogesnį miegą, sumažėjusį atsparumą virusams ir net prastą nuotaiką. Būtent todėl kai kurie žmonės, net nesergantys jokia konkrečia liga, orų svyravimus jaučia visame kūne: per vangumą, galvos spaudimą ar nuolatinį nuovargį.
Kada orų kaita pavojingiausia?
Pavojingiausi yra perėjimai tarp metų laikų – pavasarį ir rudenį. Pavyzdžiui, gegužės pradžioje temperatūra ryte gali būti vos +5, o dieną – +24. Tokie šuoliai priverčia kūną perjunginėti termoreguliaciją greičiau nei jis sugeba prisitaikyti.
Ypač pavojinga, kai temperatūros pokyčius lydi dideli atmosferos slėgio svyravimai arba drėgmės šuoliai. Tokios sąlygos ypač apsunkina gyvenimą žmonėms, kurių kraujagyslės jautrios – dažnai tai pagyvenę žmonės arba sergantys hipertenzija.
Tuo pat metu dažnėja migrenos epizodai, sutrinka virškinimas, kai kuriems atsiranda kvėpavimo sunkumų, dusulys. Gydytojai pastebi, kad tokiomis dienomis į ligonines dažniau patenka pacientai su širdies ritmo sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu arba net panikos atakomis.
Ką daryti, kai oras neprognozuojamas?
Nors oro pakeisti negalime, prisitaikyti prie jo galime. Svarbiausia taisyklė – stebėti savo kūną. Jeigu esi iš tų, kurie jaučia orą kauluose – planuok dieną atsižvelgdamas į prognozes. Jei ryte +6, o po pietų +20 – dėvėk sluoksniais. Ne dėl mados, o kad kūnas neturėtų šokiruojančių perėjimų.
Gerk daugiau vandens – skysčių poreikis padidėja, net jei nejauti troškulio. Išmiegok bent 7–8 valandas – miegas padeda nervų sistemai lengviau susidoroti su dirgikliais. Ir jeigu įmanoma, venk papildomo streso. Tą dieną, kai keičiasi oras, kūnui pakanka iššūkių net ir be perviršinio darbo ar konflikto eilėje.
Be to, lėtinių ligų turintys asmenys turėtų itin atidžiai laikytis vaistų vartojimo režimo. Kraujo spaudimas, širdies darbas, net astmos kontrolė tampa trapesni, kai keičiasi oro sąlygos.
Šiluma ar šaltis – viskam savas laikas
Orų kaita nėra priešas, bet signalas: stabtelk, paklausyk savo kūno. Neprivalai tapti meteorologu, kad pajustum, kada laikas lėčiau kvėpuoti, daugiau pailsėti ir užsivilkti megztinį net jei saulė šviečia. Svarbiausia yra netikėtus pokyčius paversti natūraliu ritmu.
Gamta keičiasi, bet tavo kūnas moka prie jos prisitaikyti – tereikia leisti jam tai padaryti be spaudimo. Kai pasitikėsi savo savijauta labiau nei prognoze telefone – orų svyravimai taps nebe grėsme, o tiesiog fonu. Ir tada net +10 vieną dieną, +25 kitą – nebe griaus tavo vidinės ramybės.
