Nors ilgai „po penkiomis pagalvėmis“ laikyta lytiškumo tema pamažu bando išvysti dienos šviesą, ugdymo įstaigose dirbantys specialistai teigia, kad vis dar atsiranda tėvų, kurie vaikus ragina šia tema visai nesidomėti. Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gabrielė Vainauskienė įsitikinusi, jog namai – saugiausia ir patikimiausia erdvė šviesti vaikus apie lytiškumą ir kūno pokyčius.
Visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad dalis tėvų, ypač tradicinių ar religingų pažiūrų, mano: apie lytiškumą geriau nesidomėti, kol vaikas „užaugs“. Dažniausiai taip elgiamasi ne iš blogos valios, o iš noro apsaugoti. Tačiau, anot specialistų, apsaugoti gali tik tinkamai ir laiku pateikiamos žinios.
Smalsumas lytiškumo tema paauglystėje yra visiškai normalus. Tai nereiškia, kad paauglys ketina elgtis rizikingai ar „per anksti“. Lytiškumo pažinimas nėra tas pats, kas seksualinis elgesys. Sužinoti apie kūną, emocijas, ribas ir pagarbą yra sveika ir naudinga.
Tėvų drausminimas dažnai kyla iš baimės, o ne iš noro kontroliuoti ar gėdinti. Vis dėlto patikima informacija, ypač apie savo kūną ir savijautą, vaikui yra būtina.
„Paauglystė yra vienas intensyviausių ir įdomiausių žmogaus gyvenimo etapų. Tai metas, kai keičiasi ne tik kūnas, bet ir mintys, emocijos, savivertė bei požiūris į pasaulį. Svarbi šio laikotarpio dalis yra lytiškumas, nors apie jį vis dar kartais kalbama nedrąsiai ar nepakankamai atvirai“, – aiškina visuomenės sveikatos priežiūros specialistė G. Vainauskienė.
Lytiškumas yra natūrali žmogaus raidos dalis, todėl jį suprasti ir apie jį kalbėti svarbu kiekvienam augančiam žmogui. Lytiškumas apima ne tik fizinę kūno raidą, bet ir jausmų pasaulį, tapatybės formavimąsi, santykius su kitais žmonėmis, pagarbą sau ir aplinkiniams.
„Brendimo metu organizmas pradeda intensyviai keistis: merginoms ima augti krūtys, platėja klubai, atsiranda plaukų naujose vietose, prasideda menstruacijos. Berniukams pradeda augti sėklidės ir varpa, keičiasi balsas, auga raumenys, gali pasireikšti spontaniškos kūno reakcijos – erekcijos ar naktinė ejakuliacija. Visi šie pokyčiai yra normali biologinės raidos dalis, nors kartais gali kelti nerimą ar gėdą. Svarbiausia suprasti, kad kiekvienas žmogus bręsta skirtingu tempu, todėl nėra „teisingo“ ar „neteisingo“ brendimo būdo“, – aiškina pašnekovė.
Kartu su fiziniais pokyčiais stiprėja ir emocijos. Paaugliai dažnai ima jautriau reaguoti į aplinką, labiau domisi savo išvaizda, ieško savo vietos tarp bendraamžių. Gali atsirasti simpatijos, naujo tipo jausmai kitiems žmonėms, kurių intensyvumas kartais net nustebina. Tai laikotarpis, kai formuojasi savivertė, pasitikėjimas savimi, supratimas apie asmenines ribas.
„Natūralu, kad kartais kyla klausimų, ką tiksliai reiškia tam tikri jausmai ir kaip su jais tvarkytis. Svarbu žinoti, kad visi išgyvenimai yra normalūs, o kalbėjimas apie juos su patikimu žmogumi padeda aiškiau suprasti save“, – pabrėžia G. Vainauskienė, akcentuodama bręstančių vaikų tėvų vaidmenį – jie yra pagrindinis informacijos apie kūno pokyčius šaltinis.
Dirbdama ir Velžio gimnazijoje, specialistė pastebi, kad tėvų žinių lygis lytiškumo tema labai skiriasi, todėl būtina stiprinti tėvų kompetencijas, kad jie patys galėtų perduoti žinias savo vaikams. Anot jos, niekas negali užmegzti tokio artimo ir konstruktyvaus pokalbio su bręstančiu vaiku kaip jo tėvai.
„Neturėtų būti taip, kad vaikų lytiškumo ugdymas būtų tik mokyklos užduotis. Neverta tikėtis, kad vaikams užteks to, ką jie išgirs pamokose. Socialiniai, kultūriniai, egzistenciniai ir intymūs brendimo klausimai pirmiausia turėtų būti aptariami šeimoje“, – įsitikinusi pašnekovė.
Be to, ji pabrėžia, kad lytiškumo dalis yra ir santykiai su kitais žmonėmis. Pirmieji romantiški santykiai dažnai būna jaudinantys, tačiau kartu suteikia progą mokytis pagarbos ir atsakomybės. Sveiki santykiai grindžiami atviru bendravimu, abipusiu pasitikėjimu ir pagarba vienas kito riboms.
„Niekas neturi teisės spausti ar versti daryti tai, ko žmogus nenori. Sutikimas bet kokioje situacijoje turi būti aiškus, laisvas ir nuoširdus. Jei žmogus apsigalvoja, jo nuomonė turi būti gerbiama. Supratimas apie ribas ir tarpusavio pagarbą yra vienas svarbiausių brandos požymių“, – sako G. Vainauskienė.
Atsargiai – internetas!
Šiuolaikiniame pasaulyje lytiškumo tema neišvengiamai susijusi su internetu. Paaugliai daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, kur neretai susiduria su netikslia, klaidinančia ar net pavojinga informacija.
Pasak G. Vainauskienės, socialiniai tinklai daro didelę įtaką tam, kaip jaunuoliai vertina save ir kitus, todėl labai svarbu mokytis kritiškai mąstyti ir atsirinkti patikimus informacijos šaltinius.
„Ypač svarbu saugoti asmeninę informaciją ir nuotraukas, nes jų paviešinimas gali turėti rimtų pasekmių. Jei kas nors internete elgiasi netinkamai, spaudžia ar prašo intymių duomenų, būtina suprasti, kad tai – nesaugu ir neteisėta, o apie tokią situaciją reikia drąsiai pasakyti suaugusiajam, kuriuo galima pasitikėti“, – dar kartą tėvų vaidmenį akcentuoja specialistė.
„Klausimai apie lytiškumą yra natūralūs ir svarbūs. Labai vertinga, kad paaugliai drįsta juos užduoti. Pagalbos galima ieškoti kreipiantis į tėvus, mokytojus, sveikatos specialistus, mokyklos psichologą ar gydytoją. Tai žmonės, galintys suteikti tikslią ir patikimą informaciją“, – pabrėžia pašnekovė, primindama, kad kalbėjimas apie lytiškumą nėra gėdingas.
„Lytiškumas yra neatsiejama žmogaus dalis, kuri formuojasi kartu su visu asmeniu. Paauglystė atneša daug pokyčių, tačiau ji taip pat suteikia galimybę geriau suprasti save, savo jausmus ir poreikius. Kuo daugiau žinių ir supratimo apie lytiškumą turi jaunas žmogus, tuo lengviau jam užaugti atsakingu, savimi pasitikinčiu ir kitus gerbiančiu suaugusiuoju“, – sako G. Vainauskienė.
