Europos automobilių pramonė šiuo metu išgyvena itin sudėtingą laikotarpį. Viena po kitos įsigaliojančios taršos mažinimo priemonės ir griežtėjantys reglamentai kelia didelį nerimą automobilių gamintojams. Vienas iš didžiausių koncernų, „Stellantis“, garsiai įspėja, kad jei Europos Sąjunga nesiims korekcijų, gali tekti stabdyti kai kurių gamyklų veiklą.
Šiuo metu Europos Sąjunga vykdo planą, pagal kurį nuo 2035 metų visose jos šalyse būtų parduodami tik nulinės emisijos automobiliai. Teoriškai tai reiškia, kad visi nauji automobiliai turėtų būti elektriniai. Tačiau realybėje tai tampa iššūkiu net ir didžiausiems rinkos žaidėjams.
Kadangi esami vidaus degimo variklių modeliai nebeatitinka naujų emisijos normų, gamintojams lieka dvi išeitys. Pirma, tai masiškai didinti elektrinių automobilių gamybą ir pardavimus, arba antra, mokėti milžiniškas baudas už emisijos normų viršijimą. Šiuo metu prognozuojama, kad norint išvengti baudų, bent 25 procentai visų parduodamų automobilių turėtų būti varomi elektra. Tačiau realybė tokia, kad šis skaičius siekia tik apie 15 procentų, o kai kuriose rinkose net mažiau.
Šį skirtumą lemia ne tik vartotojų pasirinkimai, bet ir tokie sprendimai kaip valstybės subsidijų mažinimas. Pavyzdžiui, Vokietija 2024 metais nutraukė paramą elektromobilių pirkėjams. Dėl to jų paklausa gerokai sumažėjo.
Priklausomybė nuo trečiųjų šalių kelia papildomą riziką
Kitas itin svarbus veiksnys, kurį pabrėžia gamintojai, yra gamybos grandinių priklausomybė nuo Kinijos. Ši šalis šiuo metu kontroliuoja beveik visą pasaulinę retųjų žemės metalų gavybą ir perdirbimą. Būtent šios medžiagos būtinos gaminant elektromobilių akumuliatorius ir elektrinius variklius.
Be to, Kinija šiuo metu turi pažangiausias technologijas baterijų srityje ir tiekia didžiąją dalį komponentų Europos gamintojams. Tai reiškia, kad net ir norėdami plėtoti nepriklausomą elektrinių automobilių gamybą, Europos koncernai negali išvengti Kinijos įtakos. Nepaisant to, kad Europos Sąjunga įvedė papildomus muitus iš Kinijos importuojamiems elektromobiliams, tai sprendžia tik paviršinę problemos dalį.
Europos Sąjungos reakcija yra pavėluota ir nepakankama
Siekdama bent laikinai palengvinti situaciją, Europos Komisija priėmė sprendimą dėl emisijos baudų taikymo termino. Nuspręsta, kad baudos už 2025 metų viršytas normas nebus taikomos iš karto, bet bus sumuojamos su 2026 ir 2027 metų rezultatais. Tai reiškia, kad gamintojai turės dvejus metus laiko kompensuoti perteklinę emisiją, padidindami nulinės emisijos automobilių pardavimus.
Tačiau daugelio gamintojų atstovai šį sprendimą vertina kaip laikino poveikio priemonę, nes jis nekeičia esminių struktūrinių problemų. Pasak „Stellantis“ atstovo, net ir taikant šią schemą, bendrovei gresia iki 2,5 milijardo eurų baudų per artimiausius kelerius metus, jei situacija išliks nepakitusi.
Gamyklų uždarymo grėsmė tampa reali
Viešai kalbėdamas Italijos parlamento konferencijoje, Imparato atvirai pareiškė, kad jei iki metų pabaigos emisijos reglamentai nebus peržiūrėti, koncernui gali tekti priimti „sunkias strategines sprendimo priemones“. Tarp galimų veiksmų įvardytas kai kurių gamyklų uždarymas, ypač tų, kurios gamina vidaus degimo variklius turinčius modelius.
Vadovas atskleidė, kad koncernas šiuo metu stovi kryžkelėje, arba drastiškai didinti investicijas į elektrinių automobilių plėtrą, arba visiškai atsisakyti vidaus degimo variklių gamybos. Pastarasis scenarijus reikštų tūkstančius darbo vietų praradusių žmonių ir sumažėjusį regionų ekonominį aktyvumą.
„Stellantis“, tai vienas svarbiausių rinkos žaidėjų
„Stellantis“ koncernas susiformavo 2021 metais, susijungus „Fiat Chrysler Automobiles“ ir „PSA Peugeot Citroën“ grupėms. Šiandien jam priklauso daugiau nei dešimt prekių ženklų, tarp jų „Peugeot“, „Opel“, „Citroën“, „Fiat“, „Jeep“, „Dodge“ ir „Alfa Romeo“. Todėl bet kokie tokio masto koncerno sprendimai turės didelį poveikį visos Europos automobilių pramonės ateičiai.
Europos automobilių gamintojai patiria vis didesnį spaudimą išpildyti ambicingus klimato tikslus, tačiau tam trūksta ne tik technologinių pajėgumų, bet ir ekonominių sąlygų. „Stellantis“ atvejis yra aiškus ženklas, kad būtinas realus dialogas tarp politikų ir verslo, nes priešingu atveju Europą gali pasiekti ne žalioji transformacija, o priverstinis pramonės mažėjimas. Kol sprendimų nėra, įtampa tik didėja.
