Panašu, kad Europos automobilių pramonė bent trumpam lėtina elektrifikacijos tempą. Vietoje nuolatinių pranešimų apie naujus elektromobilių modelius vis dažniau girdime apie savotišką grįžimą prie ištakų. Griežti emisijų standartai ir deklaracijos apie žaliąją transformaciją niekur nedingo, tačiau klientų elgsena ir pardavimų statistika rodo kitokią realybę.
Didžiulio koncerno sprendimas nenusisukti nuo vienos klasikinių technologijų naujai apšviečia visą šį pramonės chaosą. „Stellantis“ patvirtino, kad Europoje neketina atsisakyti dyzelinių variklių. Negana to, kai kuriais atvejais jų pasiūlą net plečia. Tai drąsus žingsnis, ypač turint omenyje daugelį metų dominavusią retoriką apie neišvengiamą dyzelio eros pabaigą. Akivaizdu, kad koncernas įžvelgė atotrūkį tarp reguliuotojų planų ir realių rinkos lūkesčių.
Kuriems modeliams grąžinami dyzeliai?
Oficiali koncerno kryptis numato dyzelinių variklių gamybos tęstinumą pagrindiniams grupės prekių ženklams. Dyzeliai vėl siūlomi „Alfa Romeo“ modeliams „Tonale“, „Giulia“ ir „Stelvio“, taip pat „DS“ markės automobiliams, įskaitant „DS 7“. Prancūziškieji grupės ramsčiai – „Peugeot“, „Citroën“ ir „Opel“ – taip pat išlaiko dyzelines versijas daliai savo modelių. Šie pokyčiai prasidėjo ne vakar.
Remiantis agentūros „Reuters“ informacija, koncernas palaipsniui sugrąžino dyzelio pasirinkimą mažiausiai septyniuose modeliuose Europos rinkoje – šis procesas vyksta nuo praėjusių metų pabaigos. Tik dabar „Stellantis“ nusprendė apie tokią politiką prabilti oficialiai, ją pagrįsdamas realiais klientų poreikiais.
Dabartinė rinkos situacija gerokai skiriasi nuo senesnių prognozių. Dyzeliniai varikliai, kadaise dominavę Europos keliuose, 2025 m. sudarė vos 7,7 proc. naujų automobilių pardavimų. Tai ilgalaikė vadinamojo „Dieselgate“ skandalo pasekmė, smarkiai pakirtusi pasitikėjimą šia technologija.
Kita vertus, ir elektromobilių proveržis nevyksta taip sklandžiai, kaip tikėjosi jo šalininkai. Aukštos pirkimo kainos, nerimas dėl realaus nuvažiuojamo atstumo ir vis dar akivaizdžiai nepakankama įkrovimo infrastruktūra slopina dalies pirkėjų entuziazmą. Papildomą spaudimą didina ir Kinijos gamintojai, jau spėję užimti reikšmingą baterijomis varomų automobilių segmento dalį.
Tokiame kontekste grįžimas prie patikrintos technologijos „Stellantis“ atveju gali būti logiškas strateginis sprendimas. Dyzeliniai varikliai vis dar turi lojalią auditoriją, ypač tarp vairuotojų, dažnai įveikiančių ilgas distancijas ir vertinančių ekonomiškumą. Tai pragmatiškas požiūris, pirmenybę teikiantis kliento pasirinkimo laisvei, o ne ideologiniam prisirišimui prie vienos krypties.
Platesni strateginiai pokyčiai koncerne
Sprendimas dėl dyzelių – tik vienas iš platesnio „Stellantis“ strategijos koregavimo elementų. Pastaraisiais mėnesiais koncernas ne kartą parodė, kad nebijo keisti kurso. Amerikietiškų pikapų gerbėjus pradžiugino žinia apie legendinio „Hemi V8“ variklio sugrįžimą į „Ram 1500“. Tuo pat metu grupė atsisakė įkraunamų hibridų gamybos po „Chrysler“ ir „Jeep“ ženklais.
Daugiausia diskusijų sukėlė sprendimas atšaukti elektrinio „Ram“ pikapo gamybą dar iki oficialios premjeros. Visi šie žingsniai rodo, kad vadovybė seniau patvirtintų planų nelaiko neliečiamais ir yra pasirengusi greitai reaguoti į kintančias rinkos sąlygas.
Susidaro įspūdis, jog įmonė sąmoningai renkasi lankstumą ir orientaciją į faktus. Užuot aklai įgyvendinęs prieš kelerius metus sukurtas vizijas, kurios šiandien gali būti atitrūkusios nuo realybės, „Stellantis“ siekia reaguoti į dabartinius rinkos signalus. Toks kelias gal ir skamba mažiau įspūdingai nei drąsūs pažadai apie greitą nulinių emisijų ateitį, tačiau šiandienos sąlygomis jis gali būti paprasčiausiai labiau pagrįstas.
Dyzelio istorija gerai parodo, kad automobilių sektoriaus transformacija veikiausiai bus sudėtingesnė ir ilgesnė, nei norėtųsi. Užuot greitai ir sklandžiai perėję prie visiškai nulinės emisijos transporto, kurį laiką gyvensime pereinamuoju laikotarpiu, kai greta egzistuos skirtingi pavaros tipai. Vairuotojams tai iš esmės gera žinia, nes didina pasirinkimą. Gamintojams tai – rimtas iššūkis: būtinybė vienu metu investuoti į ateities technologijas ir palaikyti tai, kas vis dar veikia, nuolat balansuojant tarp rinkos poreikių ir teisės aktų reikalavimų.
Vis dėlto asmeniškai apmaudu matyti, kad „Alfa Romeo“, turinti turtingą istoriją ir tradiciškai siejama su benzininiais varikliais, „Stellantis“ valdose tarsi praranda dalį savo išskirtinio DNR. Kad ir koks modernus būtų dyzelis, jis vargu ar gali pakeisti įspūdžius, kuriuos kadaise suteikdavo senesni benzininiai „Alfa Romeo“ varikliai, dar nevaržomi šiandieninių griežtų ekologinių normų.

