Pavasario politinis sezonas Lietuvoje žada būti įdomus ir ne vien dėl įprastų diskusijų Seime. Prezidentas ruošiasi pateikti siūlymus, kurie, kaip teigiama, galėtų pastebimai paskatinti šalies ekonomikos augimą.
Kalbama apie konkrečius projektus, susijusius su gyventojų santaupomis bei pramonės konkurencingumu. Kitaip tariant, dėmesys krypsta į tai, kaip efektyviau įdarbinti pinigus, kurie šiuo metu tiesiog „guli“ sąskaitose, ir kaip sumažinti verslo energijos sąnaudas.
Šios iniciatyvos, pasak Prezidentūros atstovų, būtų grindžiamos savanoriškumo ir garantijų principais. Tačiau natūralu, kad visuomenėje jau kyla klausimų: kaip tai veiks praktiškai ir kokią realią naudą pajus gyventojai bei įmonės.
Indėlių įveiklinimas per „ILTE“: ką tai reiškia gyventojams?
Prezidentas Seimui planuoja teikti vadinamąjį Indėlių įveiklinimo įstatymą. Idėja – per nacionalinį plėtros banką „ILTE“ aktyviau panaudoti gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas.
Šiuo metu didelė dalis pinigų tiesiog laikoma sąskaitose, beveik neduodant jokios grąžos. Siūloma sudaryti mechanizmą, kad šios lėšos būtų skolinamos, o už tai gyventojams būtų mokamos palūkanos. Jų dydį valstybė nustatytų atsižvelgdama į infliacijos rodiklius.
Svarbu, jog palūkanos būtų siejamos su kainų augimu. Vadinasi, teoriškai siekiama apsaugoti žmonių santaupas nuo nuvertėjimo. Vis dėlto lieka atviras klausimas, kaip tiksliai bus apskaičiuojamas tas dydis ir ar jis bus konkurencingas lyginant su komercinių bankų pasiūlymais.
Pasak Prezidentūros atstovo V. Augustinavičiaus, sistema veiktų savanoriškumo pagrindu. Niekas nebūtų verčiamas skolinti savo pinigų – sprendimą priimtų pats gyventojas. Be to, būtų suteikiamos garantijos, kurios turėtų užtikrinti lėšų saugumą.
Pigesnė elektra pramonei: investicija į konkurencingumą
Kitas svarbus siūlymas susijęs su daug elektros energijos naudojančiomis įmonėmis, ypač pramonės sektoriuje. Joms būtų sudaryta galimybė skolintis palankesnėmis sąlygomis – iš esmės per mažesnį elektros tarifą.
Modelis gana netradicinis. Įmonės tam tikrą laikotarpį galėtų mokėti mažesnę kainą už elektrą, o susidariusi „skola“ būtų grąžinama po 2030 metų, kai Lietuva planuoja visiškai apsirūpinti vietine elektros generacija.
Tai reiškia, kad dabartinė našta būtų sumažinta, o atsiskaitymas perkeltas į laikotarpį, kai tikimasi stabilesnių ir galbūt mažesnių energijos kainų. Toks sprendimas galėtų padėti išlaikyti gamybą Lietuvoje, ypač tiems sektoriams, kuriems energijos sąnaudos sudaro reikšmingą dalį bendrų išlaidų.
Kita vertus, tai taip pat yra įsipareigojimas ateičiai. Jei energetikos projektai nebus įgyvendinti laiku arba vietinės generacijos kaina nebus tokia, kokios tikimasi, atsiskaitymo našta gali pasirodyti didesnė nei prognozuota.
Politinė ir ekonominė reikšmė
Abu siūlymai turi bendrą tikslą – paskatinti ekonomikos augimą, pasitelkiant vidaus išteklius. Vienu atveju kalbama apie gyventojų santaupas, kitu – apie pramonės konkurencingumą per energijos kainą.
Tai rodo aiškią kryptį: stiprinti vidaus ekonomiką ir mažinti priklausomybę nuo išorinių veiksnių. Tačiau sėkmė priklausys nuo detalių – palūkanų skaičiavimo modelio, garantijų apimties, elektros kainų prognozių ir realios energetikos plėtros.
Kol kas tai politiniai pasiūlymai, kurie dar turės pereiti Seimo svarstymų etapą. Diskusijų tikrai bus, ir jos, tikėtina, bus aštrios. Tačiau akivaizdu viena – pavasario sesija nebus nuobodi, o ekonomikos tema taps vienu pagrindinių debatų objektų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
