Lėtinis stresas dažnai slepiasi po kasdienėmis, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingomis problemomis – nuo virškinimo pokyčių ir dažnų peršalimų iki susilpnėjusios koncentracijos. Vis dažniau atkreipiamas dėmesys į mažiau žinomus požymius, rodančius nervų sistemos perkrovą ir reikalaujančius laiku sureaguoti.
Nesąmoningas įtampos kaupimas ir stipriai sukąstas žandikaulis dažnai pasireiškia miego metu – tuomet organizmas tarsi „perdirba“ stresą, įtempdamas žandikaulio raumenis ir grieždamas dantimis.
Šis įprotis, vadinamas bruksizmu, gali sukelti ne tik žandikaulio skausmą. Ilgainiui gali atsirasti galvos skausmai, padidėjęs dantų jautrumas, dantų nudilimas.
Jeigu dažnai pabundate jausdami nuolatinį diskomfortą ar skausmą žandikaulio srityje, tai gali būti signalas, kad jūsų streso lygis yra gerokai aukštesnis, nei patys suvokiate.
Virškinimo sutrikimai
Sąsaja tarp smegenų ir virškinimo sistemos yra labai stipri, todėl patiriant stresą skrandis ir žarnynas dažnai reaguoja pirmieji. Virškinimo ir tuštinimosi pokyčiai gali būti vidinio distreso požymis, nes stresas veikia žarnyno veiklą ir mikrobiomą.
Limbinė sistema smegenyse, reaguodama į stresą, siunčia signalus virškinamajam traktui ir keičia jo motoriką bei sekreciją. Dėl to gali atsirasti diskomfortas pilve ar staigūs virškinimo pokyčiai. Gali pasireikšti pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas arba, priešingai, staigūs ir dažni norai eiti į tualetą.
Dažnas peršalimas
Stresas slopina imuninės sistemos veiklą, todėl žmogus tampa imlesnis įvairioms infekcijoms. Taip nutinka todėl, kad patiriant stresą išsiskiria daugiau hormono kortizolio.
Užsitęsęs stresas palaiko nuolat padidėjusį kortizolio lygį, o tai silpnina organizmo imuninį atsaką. Ilgainiui organizmas taip susitelkia į fiziologinių streso pasekmių valdymą, kad jam lieka mažiau resursų kovoti su bakterijomis ir virusais. Dėl to žmogus gali dažniau peršalti arba sunkiau pasveikti.
Nereguliarus menstruacijų ciklas
Moterims, esančioms lėtinio streso būsenoje, gali sutrikti menstruacijų ciklas – mėnesinės vėluoja, tampa nereguliarios arba pasikeičia jų pobūdis. Paprastai reguliarus ciklas yra vienas iš svarbiausių hormonų pusiausvyros rodiklių.
Lėtinis stresas neigiamai veikia ryšį tarp smegenų ir antinksčių – vadinamąją pagumburio–hipofizės–antinksčių (HHA) ašį. Sutrikus šiam ryšiui, gali keistis kiaušidžių veikla ir lytinių hormonų gamyba, todėl menstruacijų ciklas išsiderina.
Dažnai viską pamirštate
Užsitęsusi padidėjusio kortizolio apytaka organizme gali skatinti uždegiminius procesus ir paveikti smegenų funkciją. Kai stresas lemia nuolatinį kortizolio išsiskyrimą, keičiasi insulino ir cukraus kiekis kraujyje.
Ši įvykių grandinė gali pažeisti jautrias smegenų ląsteles, trukdyti naujų prisiminimų formavimuisi, silpninti koncentraciją ir apsunkinti informacijos įsiminimą.
Pernelyg didelė kortizolio gamyba dėl lėtinio streso taip pat gali skatinti uždegiminius procesus nervų sistemoje. Manoma, kad tai gali prisidėti prie neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga, išsivystymo rizikos didėjimo.
