Kasdienis stresas tapo daugelio mūsų palydovu: skubame, daug dirbame, mažai ilsimės, o kūnas ir mintys vis labiau įsitempia. Laimei, tam nebūtini sudėtingi metodai ar brangios procedūros. Užtenka kelių paprastų, bet veiksmingų įpročių, kurie padeda nusiraminti, atgauti pusiausvyrą ir vėl pasijusti geriau. Štai penki žingsniai, galintys tapti kasdiene „pirmosios pagalbos“ vaistine nuo streso.
Judėk, net jei nesinori
Kai nervai įtempti, o kūnas jaučiasi sustingęs lyg po bemiegės nakties, judėjimas dažnai būna paskutinis dalykas, kuriam randame jėgų. Tačiau būtent fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių natūralių „vaistų“ nuo streso.
Judėjimas padeda iškrauti įtampą ir skatina smegenis gaminti endorfinus – hormonus, gerinančius nuotaiką ir suteikiančius palengvėjimo jausmą. Tam nebūtina sportuoti valandų valandas: pakanka greitesnio pasivaikščiojimo, kelių minučių jogos ar energingo tvarkymosi klausantis mėgstamos muzikos. Reguliarus judėjimas geriau aprūpina smegenis deguonimi, gerina miegą ir ilgainiui leidžia jaustis ramiau bei stipriau.
Išeik į lauką ir giliai įkvėpk
Gamta turi išskirtinę raminančią ir atstatančią galią. Kartais užtenka vos keliolikos minučių tarp medžių ar žalumos, kad savijauta pastebimai pagerėtų.
Kontaktas su gamta, vadinamosios „miško maudynės“, moksliškai pripažįstamas kaip veiksmingas būdas mažinti kortizolio – pagrindinio streso hormono – lygį. Medžių šnarėjimas, paukščių giesmės, drėgnos žemės kvapas padeda nuraminti nuolat besisukančias mintis, atsitraukti nuo problemų ir pažvelgti į jas iš didesnės distancijos. Jei šalia nėra miško, pakaks pasivaikščiojimo parke, išėjimo į kiemą ar pasėdėjimo ant suoliuko, sąmoningai stebint aplinką ir sutelkiant dėmesį į dabartinę akimirką.
Grįžk prie veiklos, kuri teikia malonumą
Skubėdami ir bandydami visur suspėti, dažnai atidedame tai, kas iš tiesų teikia džiaugsmą. Tačiau būtent pomėgiai gali tapti saugia „sala“, kurioje atsipalaiduojame ir trumpam pamirštame rūpesčius.
Kai visa širdimi įsitraukiame į mėgstamą veiklą – tapymą, muzikos instrumentą, rankdarbius, sodininkystę ar maisto gaminimą – patenkame į vadinamąją „tėkmės“ (angl. flow) būseną. Tuomet protas susitelkia tik į atliekamą veiksmą, o nerimas ir kasdieniai rūpesčiai bent trumpam pasitraukia į antrą planą.
Pomėgiai – tai ne vien būdas atsipalaiduoti. Jie suteikia pasiekimo jausmą, stiprina vidinį „galiu ir man pavyksta“ pojūtį, skatina kūrybiškumą ir didina psichologinį atsparumą gyvenimo iššūkiams.
Pakalbėk su artimu žmogumi
Žmogus yra sociali būtybė, todėl ryšys su kitais turi milžinišką reikšmę emocinei sveikatai. Uždaryti jausmai ir neišsakyti rūpesčiai dažnai tik stiprina vidinę įtampą.
Kartais geriausia terapija – atvira ir nuoširdi kalba su žmogumi, kuriuo pasitiki. Išsakydami tai, kas slegia, tarsi „nuimame“ dalį svorio nuo pečių ir pradedame aiškiau matyti situaciją. Ypač svarbu jausti, kad nesame vieni su savo problemomis, kad kažkas mus priima, išklauso ir supranta be nereikalingo vertinimo.
Bendras juokas, jaukiai praleistas laikas ir artumo pojūtis yra galingas priešnuodis įtampai. Santykių puoselėjimas – ilgalaikė investicija į emocinę sveikatą, kuri atsiperka viso gyvenimo eigoje.
Sustok ir įvertink smulkmenas
Kasdienybėje lengva įstrigti ties problemomis, trūkumais ir nesėkmėmis. Toks mąstymas tik dar labiau kursto nerimą ir nuovargį. Sąmoningumas ir dėkingumo praktika padeda pamažu keisti šią perspektyvą.
Sąmoningo dėmesingumo (angl. mindfulness) technikos ir dėkingumo ugdymas moko sutelkti dėmesį į dabartį ir į tai, ką jau turime. Pakanka kelių minučių per dieną ramiai atsisėsti, stebėti savo kvėpavimą ir leisti mintims ateiti bei praeiti jų nevertinant.
Pravers ir dėkingumo dienoraštis: kiekvieną vakarą užrašyk tris dalykus, už kuriuos tą dieną esi dėkingas. Iš pradžių tai gali atrodyti menka smulkmena, tačiau ilgainiui toks įprotis pastebimai keičia mąstymą, stiprina vidinę ramybę ir padeda lengviau susidoroti su kasdieniu stresu.

