Dorseto grafystėje gyvenantis britas Peteris tik po daugelio metų suprato, kokį neįtikėtiną radinį slepia jo namų teritorija. Dar prieš daugiau nei du dešimtmečius, vykstant renovacijai, jo kieme buvo aptiktas sidabrinių monetų lobis, o dabar 79 metų pensininkas nusprendė šį istorinį turtą parduoti aukcione.
Viskas prasidėjo visiškai netikėtai. Atliekant darbus prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, statybininkai aptiko senas terakotos plyteles. Po jomis slėpėsi molinis indas, pilnas monetų. Pats Peteris apie radinį sužinojo ne iš karto, jam apie tai pranešė darbininkai, kuriems šis atradimas tapo tokia pat staigmena kaip ir namo savininkui.
Namas, kuriame gyvena britas, statytas maždaug šešioliktojo amžiaus sandūroje. Todėl, kaip jis pats pasakojo, idėja, kad po žeme gali būti paslėptas monetų lobis, atrodė beveik neįtikėtina. Vis dėlto rastos monetos bylojo apie dar senesnius laikus – dauguma jų nukaldintos Henriko VII valdymo laikotarpiu.
Iš viso buvo rasta daugiau nei du šimtai sidabrinių monetų. Dabar planuojama parduoti apie 200 jų viename aukcione, o visa kolekcija, kaip praneša britų spauda, gali būti verta maždaug 30 tūkstančių svarų sterlingų. Dalį monetų Peteris jau anksčiau perdavė tyrimams, o trylika jų įsigijo Dorseto muziejus.
Pats radinio savininkas neatmeta, kad monetos galėjo būti paslėptos tyčia. Jo namai stovi netoli Dorseto tarpeklio – senovinio kelio, jungusio pietinę Anglijos pakrantę su Dorčesteriu ir Solsberiu. Pasak Peterio, tai galėjo būti patogi vieta kontrabandininkui ar pirkliui, norėjusiam laikinai paslėpti vertingą turtą.
Buvęs tarptautinis bankų inspektorius po radinio nusprendė elgtis sąžiningai bei lobį ištirti oficialiai ir laikytis įstatymų. Jis taip pat atlygino statybininkams, kuriems pagal taisykles priklausė dalis radinio vertės.
Monetų specialistas Jimas Brownas iš aukcionų namų „Noonans“ paaiškino, kad šis lobis, rastas dar 2004 m. gegužę, iš pradžių buvo pavadintas Okeford-Fitzpaine lobiu. Iš viso suskaičiuotos 213 monetų, visos jos angliškos ir atitinkančios tuomet galiojusį sterlinginio sidabro standartą.
Pasak eksperto, faktas, kad monetos buvo paslėptos vienoje vietoje, rodo, jog tai ne atsitiktinis rinkinys, o sąmoningai sukaupta didesnio nominalo sidabrinių monetų kolekcija iš šešioliktojo amžiaus pradžios, dar prieš 1526 m. pakeistą svorio standartą.
Ne mažiau įdomi ir pati slėptuvė. Keraminis indas, kuriame buvo laikomos monetos, kasinėjimų metu buvo sudaužytas, tačiau vėliau identifikuotas Britų muziejaus specialistų. Nustatyta, kad jis pagamintas penkioliktojo amžiaus pabaigoje Vokietijos Rūro regione. Šiandien šis indas saugomas Dorseto muziejuje kaip svarbi istorinio radinio dalis.
Taip netikėtas atradimas, padarytas paprasto namo kieme, tapo reikšmingu istorijos fragmentu ir dabar ruošiasi naujam gyvenimo etapui aukciono salėje.
