1986 metų balandžio 26 dieną įvykusi ketvirtojo reaktoriaus avarija Černobylio atominėje elektrinėje netoli Pripetės Ukrainoje išlieka didžiausia branduolinė katastrofa žmonijos istorijoje. Po sprogimo susiformavo 30 kilometrų draudžiamoji zona, tai vieta, kur radiacijos lygis išliko pavojingai aukštas net po kelių dešimtmečių, o žmogaus buvimas ten stipriai ribojamas.
Vis dėlto būtent šioje zonoje mokslininkai aptiko neįtikėtiną gyvybės formą, tai juodąjį grybą „Cladosporium sphaerospermum“, kuris ne tik išgyvena radiacijos sąlygomis, bet, panašu, ir maitinasi jos energija. Šis grybas pirmą kartą buvo pastebėtas ant ketvirtojo reaktoriaus sienų ten, kur spinduliuotė buvo ypač stipri. Tamsūs augimo pėdsakai kėlė nuostabą, nes daugelis gyvų organizmų tokiomis sąlygomis tiesiog neišgyventų.
Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad šis grybas sugebėjo prisitaikyti prie itin didelės spinduliuotės. Dar daugiau jo struktūroje esantis melaninas, tas pats pigmentas, kuris nulemia žmogaus odos spalvą, atlieka ne tik apsauginę, bet ir energijos kaupimo funkciją. Vietoje to, kad būtų sunaikintas radiacijos, grybas ją sugeria ir paverčia į energiją, reikalingą augimui.
Tokį reiškinį mokslininkai vadina radiosinteze. Tai ne identiškas procesas kaip fotosintezė augaluose, tačiau veikia labai panašiai, vietoje saulės šviesos grybas pasitelkia jonizuojančią spinduliuotę. Tai leidžia jam augti net tokiose vietose, kur kitoms gyvybės formoms būtų mirtinai pavojinga.
Grybas „Cladosporium sphaerospermum“ priklauso vadinamųjų radiotrofinių organizmų grupei, tai gyvybės formos, kurios ne tik atsparios radiacijai, bet ir geba ją panaudoti savo medžiagų apykaitai. Įdomu tai, kad tokiomis sąlygomis augantys grybo pavyzdžiai auga greičiau nei tie, kurie laikomi įprastoje, neradioaktyvioje aplinkoje. Šis atradimas verčia iš naujo pažvelgti į tai, ką mokslas žino apie ekstremaliomis sąlygomis gyvenančius organizmus.
„Cladosporium sphaerospermum“ mokslininkams atvėrė naujas galimybes, ypač kalbant apie aplinkos valymą. Bioremediacijos srityje, tai gyvų organizmų naudojimas aplinkai valyti, toks grybas galėtų būti pasitelktas sumažinti radiacijos lygį ten, kur įprasti metodai yra per brangūs ar pernelyg pavojingi. Būtent todėl tyrėjai aktyviai domisi jo pritaikymu Černobylyje ir kitose užterštose vietose.
Dar viena sritis, kur šis grybas kelia didelį susidomėjimą kosmoso tyrinėjimai. Erdvėje, kur radiacijos lygis daug kartų viršija žemiškus standartus, tokios gyvybės formos gali tapti raktu į ilgalaikes misijas. „Cladosporium sphaerospermum“ jau buvo išsiųstas į Tarptautinę kosminę stotį, kur tikrinamas jo atsparumas kosminei spinduliuotei. Ankstyvi rezultatai leidžia manyti, kad šis grybas galėtų būti naudojamas kuriant apsaugines medžiagas ar net maisto šaltinius astronautams.
Be atsparumo radiacijai, šis grybas gali išgyventi ir kitose atšiauriose sąlygose esant šalčiui, dideliam druskingumui ar rūgštinei aplinkai. Mokslininkai viliasi, kad tyrinėjant jo prisitaikymo mechanizmus, bus galima sukurti naujus biotechnologinius sprendimus nuo spinduliuotei atsparių medžiagų iki naujų būdų, kaip padėti augalams išgyventi klimato krizės sąlygomis.
„Cladosporium sphaerospermum“ yra puikus pavyzdys, kaip gamta sugeba prisitaikyti prie ekstremalių aplinkos sąlygų ir įveikti net pačias nepalankiausias aplinkybes. Šis mažytis grybas ne tik gyvena ten, kur žmogus negali, bet ir įkvepia naujus sprendimus moksle, medicinoje bei technologijose. Tai dar vienas priminimas, kad gamtos išradingumas neturi ribų.
