Ilgą laiką manyta, kad smegenys geba atsinaujinti tik jaunystėje, tačiau naujas tyrimas atskleidė, jog neuronai formuojasi net ir vyresniame amžiuje. Šis atradimas keičia požiūrį į smegenų gebėjimą mokytis ir prisitaikyti viso gyvenimo metu.
Nauji neuronai buvo aptikti hipokampe, tai viena svarbiausių žmogaus smegenų sričių, susijusi su atminties formavimu, mokymusi bei emociniu atsaku. Būtent šioje srityje mokslininkai iš Švedijos Karolinskos instituto aptiko aiškių požymių, kad neuronų pirmtakės ląstelės vis dar aktyvios ir gali generuoti naujas nervines ląsteles net ir vėlyvame gyvenimo etape.
Tyrimui vadovavęs profesorius Jonas Frisenas pažymėjo, kad tai yra pirmas kartas, kai pavyko tiesiogiai identifikuoti šias ląsteles žmogaus smegenų audinyje. Tai reiškia, kad neurogenezė, tai yra naujų neuronų formavimasis, nėra vien tik jaunų žmonių ar gyvūnų savybė.
Tyrimas apėmė platų amžiaus spektrą
Mokslininkai analizavo žmonių smegenų audinius, paimtus iš kelių dešimčių asmenų, kurių amžius svyravo nuo gimimo iki beveik aštuoniasdešimties metų. Tam jie pasitelkė pažangiausius tyrimų metodus, tarp jų vienos ląstelės branduolio RNR sekoskaitą, kuri leidžia stebėti genų veiklą kiekvienoje atskiroje ląstelėje.
Taip pat buvo taikyti ląstelių savybes nustatantys metodai ir išmanieji algoritmai, padedantys tiksliai nustatyti, kokiame raidos etape yra konkreti ląstelė. Tyrimo metu buvo aiškiai identifikuoti skirtingi neuronų vystymosi etapai, nuo kamieninių ląstelių iki nesubrendusių, bet aktyviai besidalijančių neuronų.
Kur tiksliai smegenyse atsiranda naujos ląstelės
Siekiant nustatyti, kurioje hipokampo dalyje susidaro nauji neuronai, mokslininkai panaudojo dvi pažangias molekulines technologijas. Jos leido matyti, kuriose vietose audinyje yra aktyvūs specifiniai genai, atsakingi už ląstelių augimą. Buvo nustatyta, kad nauji neuronai formuojasi dantytajame vingyje, tai hipokampo dalis, kuri ypač svarbi formuojant naujus prisiminimus, įsisavinant naują informaciją bei reaguojant į aplinkos pokyčius.
Skirtumai tarp žmonių ir gyvūnų
Rezultatai parodė, kad žmogaus smegenyse veikiančios neuronų pirmtakės ląstelės savo funkcijomis panašios į tokias pačias ląsteles, rastas pelių, beždžionių ar net kiaulių smegenyse. Vis dėlto pastebėta ir tam tikrų skirtumų, kai kurių žmonių smegenyse šių pirmtakinių ląstelių buvo daugiau, kitų beveik visai neaptikta. Tai rodo, kad neurogenezė nėra vienodai aktyvi kiekvienam žmogui ir gali būti paveikta daugybės veiksnių, nuo genetikos iki gyvenimo būdo, patirto streso ar sveikatos būklės.
Ką šis atradimas reiškia ateities medicinai
Profesorius Jonas Frisenas pažymėjo, kad šis tyrimas yra reikšmingas ne tik mokslo bendruomenei, bet ir praktinei medicinai. Supratimas, jog nauji neuronai gali formuotis net senyvame amžiuje, atveria naujas galimybes kovai su neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga ar Parkinsono sindromas.
Galbūt ateityje bus galima sukurti gydymo metodus, kurie stimuliuos neuronų formavimąsi arba padės išsaugoti aktyvias pirmtakines ląsteles net ir esant pažengusiems smegenų pažeidimams.
Naujas požiūris į smegenų senėjimą
Šis tyrimas meta iššūkį ilgai gyvavusiam įsitikinimui, kad senstant mūsų smegenys tik praranda gebėjimus ir tampa nebeatkuriamos. Priešingai, nauji duomenys rodo, jog net senatvėje mūsų smegenyse išlieka potencialas mokytis, prisitaikyti ir net formuoti naujas nervines jungtis.
Tai gali suteikti vilties ne tik sergantiems, bet ir kiekvienam, kuris nori kuo ilgiau išlaikyti aštrų protą bei gerą atmintį. Nors dar reikia atlikti daug papildomų tyrimų, šiame darbe padėti pagrindai leidžia tikėtis, kad ateityje smegenų regeneracija taps ne tik teorine galimybe, bet ir realia medicinos praktika.
