Apsipirkimo kelionės į Lenkiją lietuviams seniai tapo įprastu reiškiniu, tačiau šių metų pradžioje situacija įgavo naują pagreitį. Jei anksčiau daugiausia dėmesio sulaukdavo mėsa, buitinė chemija ar degalai, dabar pasienio parduotuvėse stebima tikra sviesto karštinė.
Vasarį socialiniuose tinkluose ir apsipirkimo grupėse vis dažniau dalijamasi nuotraukomis, kuriose matyti tuštėjančios Lenkijos parduotuvių lentynos. Lietuviai sviestą perka ne po vieną ar du pakelius, o dėžėmis, po kelias dešimtis vienetų.
Toks elgesys sulaukė reakcijų ir Lenkijos žiniasklaidoje. Vietos portalai situaciją jau pakrikštijo sviesto turizmu, o kai kurie komentatoriai situaciją vertina su ironija.
Kainų skirtumas, kuris verčia sukti vairą į Suvalkus
Lietuvoje 200 gramų sviesto pakelis šiuo metu kainuoja apie 3,50 euro. Tai psichologiškai jautri riba daugeliui pirkėjų, ypač prisimenant laikus, kai tas pats produktas kainavo gerokai mažiau.
Tuo tarpu Lenkijoje įprasta sviesto kaina siekia apie 4 zlotus, tai yra maždaug 0,95 euro. Per akcijas kaina dar sumažėja, todėl galutinis skirtumas tarp šalių gali viršyti net 2 eurus už vienetą.
Natūralu, kad toks kainų atotrūkis skatina masinį pirkimą. Skaičiuojama, kad šeima, įsigijusi kelias dešimtis sviesto pakelių, mėsos produktų ir papildžiusi kuro baką, gali sutaupyti nuo 50 iki 80 eurų per vieną kelionę.
Kodėl Lietuvoje sviestas brangus?
Paradoksas akivaizdus, nes Lietuva turi stiprią pieno pramonę. Nepaisant to, galutinė kaina parduotuvių lentynose išlieka aukšta.
Ekonomistai atkreipia dėmesį į keletą veiksnių. Vienas jų yra tarptautinė prekyba ir perteklinės atsargos Europoje, susidariusios po eksporto ribojimų į tam tikras rinkas. Kitas svarbus aspektas yra perdirbėjų ir prekybos tinklų kainodara.
Taip pat reikšmingą įtaką daro logistikos kaštai. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje padidinti degalų akcizai, įskaitant ir aplinkosaugines dedamąsias. Dėl to transportavimo išlaidos išaugo, o jos galiausiai atsispindi galutinėje produkto kainoje.
Degalai išlieka papildomas motyvas
Kuro kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos išlieka svarbus argumentas apsipirkti už sienos. Nors visame regione dyzelinas brango dėl taršos leidimų sistemos pokyčių, Lenkijai pavyksta išlaikyti konkurencingesnes kainas.
Tai reiškia, kad pirkėjai ne tik sutaupo pirkdami maisto produktus, bet ir pigiau užpildo kuro baką. Dalis mokesčių, kurie galėtų papildyti Lietuvos biudžetą, taip atitenka kaimyninei šaliai.
Kaip į situaciją reaguoja Lenkija?
Lenkijos verslo portalai situaciją vertina dvejopai. Viena vertus, prekybininkai džiaugiasi išaugusiais pardavimais. Lietuviai laikomi gerais klientais, kurie perka daug ir greitai.
Kita vertus, vietos gyventojai kartais skundžiasi, kad po savaitgalio apsipirkimų pigesnių produktų lentynos lieka tuščios. Interneto komentaruose netrūksta ironijos ir juokelių apie lietuvių šaldiklius, pilnus sviesto.
Kai kurie apžvalgininkai situaciją vadina lietuvišku kainų fenomenu ir stebisi, kaip šalyje su stipria pieno gamyba galutinė kaina gali būti kelis kartus didesnė nei kaimynystėje.
Ar ši tendencija išliks?
Kol kainų skirtumas išlieka toks ryškus, tikėtina, kad sviesto turizmas nesibaigs. Vartotojai skaičiuoja, lygina ir renkasi ten, kur palankiau jų piniginei.
Situacija atskleidžia platesnę problemą. Kai vidaus rinkoje kainos smarkiai viršija kaimyninių šalių lygį, gyventojai natūraliai ieško alternatyvų. Sviestas šiuo atveju tapo simboliu, bet iš tiesų kalbama apie bendrą vartotojų pasitikėjimą kainodara.
Kol kas pasienio prekybos centrai Lenkijoje gali džiaugtis, o lietuvių automobiliai savaitgaliais ir toliau rikiuosis eilėse. Klausimas lieka atviras, ar kainų skirtumas mažės, ar sviestas ir toliau bus naujoji lietuvių aukso gysla.
