Dovilė Raustytė
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Jeigu kažkada matėte griūnančią Trakų pilį gyvai ar kur spaudoje, būkite ramus, ji stovi kaip stovėjusi. Tai buvo tiesiog „PM Screen“ 3D projekcija. Dėl panašių, pavadinkime, išdaigų, šių vaikinų komandai vienu metu jau plojo net 100 tūkst. žmonių…
Šiemet „PM Screen“ buvo pripažinti konkurso „Verslauk“ geriausiu jaunimo metų verslo projektu. Pokalbis su vienu iš komandos narių – Adomu Bulavu.
Jūsų komandai „PM Screen“ vos 1,5 metų. Iki šiol mūsų šalyje veikla, susijusi su 3D projekcijomis, nėra labai dažnas reiškinys. Kaip kilo mintis ja užsiimti?
Prieš keletą metų internete atsitiktinai pamačiau Vokietijoje vykusių 3D projekcijų vaizdo klipą. Iš karto supratau, kad tai yra ateitis. Įžvelgiau tobulą meno, naujų technologijų ir verslo sintezę. Lietuvoje apie tai nelabai kas buvo girdėjęs ar tuo labiau matęs.
Na, ir kokia buvo pradžia šioje lietuviams svetimoje srityje?
Pradėti buvo ypatingai sudėtinga, neturėjome pakankamai žinių, šou versle viskas buvo nauja. Įsibėgėjus projektams, teko surasti ir išmokyti dirbti kartu skirtingų sričių specialistus. Dabar komandą sudaro: 3D animatoriai, vaizdo grafikos maketuotojai, garso kūrėjai, techninių sprendimų specialistai ir operatoriai. Kaip tik su strategų komanda intensyviai dirbame įmonės struktūros ir plėtros formavime. Išgyvenus pakylimus ir daugybę padarytų klaidų, sukaupta nemažai patirties ir praktinių žinių, kas leis ištaisyti tai kas buvo ne taip ir startuoti su nauja energija.
O pačiam ar sunku buvo išmokti kurti 3D projekcijas?
Buvo daugybė nemiegotų naktų mokinantis 3D animavimo, informacijos rinkimo apie reikalingą įrangą, marketingo strategavimo ir t. t. Pirmųjų projekcijų animacija teko daryti ir savo rankomis, tuomet, net nebūčiau pagalvojęs, kad netolimoje ateityje ją kurs daugybės metų patirtį turintys profesionalai.
Ar „PM Screen“ idėja buvo verslo projekto idėja, kuri turėtų nešti pelną?
Visada maniau, kad naujas technologijas jungiant su menu galimas puikus verslas. Tiesiog reikėjo rasti kažką nematyto ir negirdėto, kažką, kas nustebintų net ir patį įnoringiausią ekspertą. Turėjau visai neblogai apmokamą darbą, tačiau užsinorėjau dirbti sau. Teko paaukoti jį ir sustabdyti studijas. Pradžioje tai buvo tik saviraiškos būdas, bet jau tada jaučiau, kad tai perspektyvu, ir tikėjau, kad tai taps pagrindine gyvenimo veikla, iš kurios pragyvensiu. Turbūt daugeliui atrodo, kad užsiimti tokia veikla yra labai paprasta ir gražu, bet galiu nuraminti – pradžioje net nebūčiau pagalvojęs, kad laukia toks sunkus kelias. Per Kalėdas sugalvojau norą, kad kitais metais įvyktų pirmasis projektas ir jį pamatytų bent 5 tūkst. žmonių. Noras išsipildė ir pranoko lūkesčius – per metus įvyko virš 12 projektų, kuriuos pamatė virš 150 tūkst. žmonių.
.jpg)
Na, ir pavyksta iš to pragyventi?
Taip, daug ir kokybiško darbo įdėjus tai yra ypač perspektyvu. Juolab tai yra pagrindinė ir vienintelė šiuo metu veikla. Džiaugiuosi tuo, kad tai pradėjau vadinti darbu, o ne gyvenimo būdu, nes paskutiniu metu visas laikas, įskaitant ir savaitgalius, ir šventes, buvo skiriamas tik „PM Screen’ui“.
Girdėjau, daug keliaujate… Tai su darbu derinamas gyvenimo būdas ar tiesiog darbo dalis?
Kelionės neatsiejama mūsų darbo dalis. Keliauti tenka dažnai. Kiekvienas projektas yra didelė atsakomybė, turbūt tuo ir skiriasi mūsų kelionės nuo poilsinių kelionių. Kalbant apie kelionių gyvenimo būdą asmeniškai man yra ekstremalus sportas, tad ekstremalių pojūčių maišyti su atsakingu darbu nelinkęs. Žinoma, po projektų mėgstame padaryti gerą vakarėlį su draugais.
Turite konkurentų Lietuvoje? Jei taip, kas jie?
Mėgstu šitą klausimą. Ironiška, tačiau konkurentais tapo žmonės, padėję mums pačioje pradžioje perprasti 3D projekcijų technologiją. Nors aš iki šiol juos vadinu draugais-kolegomis. Tai yra „Gluk Media“.
Ar turi jūsų kuriamų projekcijų stilius išskirtinių bruožų? Kokie jie?
Kiekvienas projektas dažniausiai turi savo stilių. Galbūt mūsų išskirtinį bruožą pavadinčiau tai, kad mes iki šiol buvome susikoncentravę į projekcijas ant pastatų. Taip užsitarnavome vardą šou verslo srityje. O šiaip mėgstame „griauti pastatus“ ar sukurti personažus tokius, kaip Trakų pilyje šokantis 20 metrų aukščio riteris ar besimušantys didžiuliai vorai ant pastato sienos. Tai sukelia smagias žmonių reakcijas.
Ar įvyko per tą 1,5 metų laikotarpį, kuo iš tikro labai džiaugiatės, jau neminint, kad laimėjote „Verslauk“ konkursą?
Vieną projektą Gruzijoje, kaip teigė organizatoriai, neoficialiai stebėjo apie 100 tūkst. žmonių. Patikėkite, tokios masės gyvai niekur nebuvau matęs. Sklido kalbos, kad tiek žmonių buvo kaip per revoliuciją.
Džiaugiamės, kai mūsų projektais susidomi televizija ir vyksta tiesioginių transliacijų filmavimai. Projekto „EuroBasket 2011“, su kuriuo taip pat dirbome, transliacija vyko ir satelitiniais kanalais.
Kur apskritai dažniausiai yra naudojamos jūsų projekcijos?
Užsakymai būna įvairiausi, nuo projekcijų ant savivaldybės Danijoje Kultūros nakties renginyje iki projekcijų ant pilių, kaip Estijoje vykstanti baikerių šventė. Šiuo metu taip pat pradedame bendradarbiauti su projektais tarptautinėse parodose, nes supratome, kad tai yra neišnaudota rinka. O šiaip, žinoma, dažniausiai naudojamos projekcijos didelėse šventėse. Esame tie, kuriuos kviečia sukurti išskirtinę šventę.
