Laikas.lt
Suaugusiųjų auditorijai skirti animaciniai filmai vis dažniau šmėžuoja didžiuosiuose ekranuose – birželio 22 dieną Lietuvos kino teatrus pasieks pirmoji suaugusiesiems skirta animacinė 3D komedija „Ronalas Barbaras“. Filme parodijuojamas barbarų genties gyvenimas, šaipomasi iš gyvenimiškų stereotipų, nevengiama necenzūrinės leksikos ir užuominų į filmus „Konanas Barbaras“ ar „Kariai ir magai“.
Anot kino platintojos „Prior Entertainment“ Pirkimų ir gamybos direktoriaus Roberto Stuko, paprastai animaciniai filmai suaugusiems išsiskiria temomis, drąsesniais dialogais, nenormatyvinės leksikos naudojimu, juose nevengiama smurtinių ar seksualinio pobūdžio scenų.
„Šis žanras patrauklus tuo, kad juose režisieriai daug drąsiau eksperimentuoja. Taip atsiranda veikėjai, kurie nebijo deklaruoti savo ksenofobinių pažiūrų, keiksnoti valdžią ar atvirai demonstruoti homoseksualumą. Tokiuose filmuose ar serialuose drąsiai šaipomasi iš nusistovėjusių stereotipų, kitu kampu pažvelgiama į visuomenėje didelio atgarsio sulaukusius įvykius. To netrūksta ir danų komedijoje „Ronalas Barbaras“,“ – tokių filmų populiarumo priežastis vardija R. Stukas.
Pagrindinį filmo „Ronalas Barbaras“ herojų įgarsinęs „ZIP FM“ laidos „Radistai“ vedėjas Jonas Nainys pastebi, kad pagrindinis šio filmo privalumas – stiprus ir europiečiams suprantamas humoras: „Bajeriai filme tikrai geresni nei amerikietiškoje animacijoje. Tarkime, epizodas, kai mano herojų „aplimpa“ amazonės, arba vien gėjaus elfo herojus su savo pokštais ko vertas.“ Rolandas Mackevičius pritaria kolegai: „„Radistus“ labiausiai džiugina tai, jog šis filmas yra lengvai necenzūrinis.“
Lietuvoje debiutuosiantis „Ronalas Barbaras“ išsiskiria tuo, kad danų kūrėjai nepabūgo improvizuoti Holivudo produkcijos užpildytame populiariausiame komedijos žanre ir daniškas filmas stoja į tas pačias kino istorijos gretas kaip ir didelio populiarumo sulaukę „Simpsonai“, „Pietų parkas“, „Byvis ir Tešlagalvis“ ir kt.
„Šiuo atveju pasirinkdami komediją danai išsiskyrė iš konteksto, nes ne Holivudo kūrėjai paprastai renkasi kitokius animacinių filmų žanrus. Pavyzdžiui, praėjusio dešimtmečio pabaigoje buvo paeiliui sukurti du animaciniai filmai, nagrinėjantys sudėtingas politines ir socialines temas. „Valsas su Baširu“ – pusiau autobiografinė žydų režisieriaus istorija apie 1982 m. Libano karą, o „Persepolis“ pasakojo apie Irano 1979 m. revoliuciją ir gyvenimą šalyje po jos jaunos merginos akimis,“ – pasakoja R. Stukas.
Apie filmą:
Barbarų genties atstovas Ronalas – silpnas, liesas ir neturintis jokių raumenimis besipuikuojančių gentainių savybių. Barbarų gyvenvietėje Ronalas nuolat tampa pajuokos objektu, kol vieną dieną blogasis Volcazaras užpuola nenugalimuosius barbarus ir visą gentį paima į nelaisvę. Ronalas – vienintelis nepagrobtas barbaras, pasiryžta išgelbėti saviškius ir leidžiasi į pavojingą kelionę, kurios metu sutinka bendražygių, patenka į amazonių nelaisvę ir t.t.
