Subiko įlanka Filipinuose vėl tampa pasaulio dėmesio centru. Jungtinės Valstijos paskelbė planus atgaivinti buvusią šaltojo karo laikų jūrų bazę ir paversti ją vienu didžiausių ginkluotės gamybos centrų pasaulyje. Šis projektas laikomas strateginiu atsaku į augančią Kinijos karinę įtaką regione.
Nors oficialiai pabrėžiama komercinė laivų statyklos paskirtis, vis dažniau kalbama apie jos karinį potencialą. JAV ir Pietų Korėjos investicijos, o taip pat Filipinų darbo jėga turėtų suteikti regionui naują geopolitinį svorį.
Tuo pat metu Filipinai ir JAV stiprina savo karinį bendradarbiavimą, o Subiko įlanka įgyja ankstesnę strateginio gynybos bastiono reikšmę. Istorija kartojasi, nes ši vieta jau buvo Amerikos pajėgų atramos punktas iki 1991 metų.
Laivų gamykla ir jos pramonė
Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas jaunesnysis oficialiai atidarė naują „HD Hyundai Heavy Industries Philippines“ laivų gamyklą, veikiančią buvusio Hanjin komplekso teritorijoje. Ji pervadinta į „Agila Subic“ po to, kai ją perėmė JAV investicijų bendrovė „Cerberus Capital Management“.
Planuojama, kad iki 2030 metų čia dirbs daugiau nei 4 000 žmonių, o laivų gamykla ne tik statys komercinius laivus, bet ir gamins fregatas bei patrulinius laivus Filipinų kariniam jūrų laivynui. Tai simbolizuoja glaudų trišalį bendradarbiavimą, korėjietiška technologija, amerikietiškas kapitalas ir filipiniečių darbo jėga.
Strateginė vieta Azijos regione
Subiko įlanka yra vos už 90 km nuo Manilos, tačiau jos geopolitinė reikšmė matuojama kur kas platesniu mastu. Nuo čia iki Šendženo ar Taipėjaus vos apie 1 100 km, iki Šanchajaus 1 800 km, o iki Pekino 2 800 km. Tai reiškia, kad bazė patenka į potencialių karinių veiksmų spindulį.
Projektas numato ne tik laivų statybą, bet ir amunicijos gamybą bei sandėliavimą, įskaitant tokias strategines medžiagas kaip nitroceliuliozė ar nitroglicerinas. Tai suteiks JAV ir Filipinams greitesnės reakcijos galimybes galimo konflikto atveju.
Vidaus politika ir Kinijos reakcija
Ne visi Filipinuose pritaria tokiam glaudžiam bendradarbiavimui su JAV. Viceprezidentė Saras Dutertas perspėjo, kad šalis gali tapti „skydine prieš Kinijos raketas“. Žmogaus teisių organizacijos projektą vadina Amerikos karinio pramoninio komplekso dalimi.
Kinija jau išreiškė nepasitenkinimą JAV karinės veiklos stiprinimu Filipinuose, pabrėždama, kad tai gali dar labiau padidinti įtampą Pietų Kinijos jūroje. Įtarimų tik dar daugiau sukėlė šešių Kinijos piliečių areštas Subiko regione dėl įtarimų šnipinėjimu.
Šaltojo karo strategijos
Tai nėra vienintelis JAV žingsnis regione. Be Subiko, amerikiečiai atgaivina ir kitus objektus, pavyzdžiui, II pasaulinio karo laikų oro taką Tiniano saloje Marianų salyne. Tuo pat metu Kinija stiprina savo pozicijas, rekonstruodama strateginius objektus Mikronezijoje, įskaitant Voleajaus atolą.
Šis geopolitinis varžymasis vyksta vadinamojo „Pirmojo ir Antrojo salų žiedo“ erdvėje, kurią Vašingtonas laiko esmine siekiant apsaugoti savo interesus ir riboti Pekino įtaką.
Subiko įlankos atgimimas rodo aiškų JAV siekį grįžti prie šaltojo karo laikų strategijų, tačiau šį kartą, atsižvelgiant į XXI amžiaus realijas. Tai projektas, kuris sustiprins Filipinų karinius pajėgumus, o kartu taps dar vienu Amerikos atsaku į Kinijos plėtrą Azijos regione.
