Mašalai yra mažyčiai, bet labai įkyrūs vasaros palydovai, kurių įkandimai sukelia ne tik nemalonų niežulį, bet ir skausmą bei tinimą. Nors šie vabzdžiai, kitaip nei erkės, neplatina sunkių ligų, jų seilės yra toksiškos ir gali sukelti rimtesnę organizmo reakciją.
Ypač jei žmogus jautresnis. Kaip elgtis, kai įkando mašalas? Ir kaip iš viso jų išvengti? Mašalų sezonas Lietuvoje prasideda gegužės mėnesį ir dažniausiai tęsiasi iki vasaros pabaigos. Jų daugiausia prie vandens telkinių – ežerų, upių, tvenkinių. Todėl žmonės, gyvenantys netoli tokių vietų arba poilsiaujantys gamtoje, dažnai tampa pagrindiniais taikiniais.
O jei jau įkando – svarbu kuo greičiau imtis veiksmų. Būtent liaudiškos priemonės dažnai pasiteisina geriau nei įvairūs tepalai iš vaistinės. Ir tam tikrai nereikia didelių investicijų – užtenka to, ką dažnas turi namuose ar virtuvės spintelėje.
Kaip atrodo mašalų įkandimas ir kodėl jis toks nemalonus?
Mašalai yra vos kelių milimetrų ilgio vabzdžiai, tačiau jų žala – tikrai nemenkesnė. Ypač skaudūs būna rudeninės piktmusės įkandimai – tai viena iš labiausiai įkyrių rūšių, kurių patelės minta žmogaus ir gyvūnų krauju. Jų burnos aparatas leidžia prakirsti odą, tad įkandimas būna ne tik skausmingas, bet ir ilgai juntamas.
Dažniausiai šie vabzdžiai suaktyvėja po pietų ar vakare. Įkandimo vieta parausta, patinsta, ima niežėti. Viduryje neretai matyti nedidelis kietas gumburėlis. Jautresniems žmonėms gali pakilti temperatūra, o tinimas išsilaiko net keletą dienų. Retais atvejais pasireiškia net stipresnė alerginė reakcija.
Svarbiausia – niekada nekasyti įkandimo vietos, kad neužneštumėte infekcijos. Vietą reikia švariai nuplauti ir tada imtis raminančių kompresų ar natūralių priemonių.
Patikrinti senoviniai metodai – kas padeda?
Pirmoji pagalba po įkandimo – paprasta ir veiksminga. Reikia sumažinti tinimą, uždegimą ir niežulį. Vienas iš efektyviausių būdų – acto kompresas. Į stiklinę vandens įpilti šaukštą acto, pamirkyti vatos diskelį ar marlės gabalėlį ir uždėti ant pažeistos vietos kelioms minutėms. Actas puikiai mažina uždegimą.
Dar viena senolių išbandyta priemonė – žalias svogūnas. Jo griežinėlį tiesiog uždėti ant įkandimo vietos. Svogūnas pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir greitina gijimą. Net jei kvapas ne pats maloniausias, poveikis jaučiamas labai greitai.
Puikiai tinka ir eterinis levandų aliejus. Jo galima įsigyti vaistinėse ar natūralių produktų parduotuvėse. Pakanka vos lašelio ant odos – tai ne tik ramina, bet ir dezinfekuoja.
Norintiems natūralesnių kompresų verta išbandyti žoleles. Šalavijas, čiobrelis ar verbenos lapai užplikomi verdančiu vandeniu, atvėsinami ir tada naudojami kaip kompresas. Šios žolės padeda sumažinti uždegimą ir neleidžia įkandimo vietai infekuotis.
Kaip apsisaugoti nuo mašalų ateityje?
Nors mašalų įkandimo poveikis dažnai būna laikinas, jo nemalonumų tikrai galima išvengti. Jei planuojama eiti į gamtą, ypač netoli vandens, reikėtų vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis, dengti kojas. Taip pat galima naudoti repelentus – priemones nuo vabzdžių. Jų yra tiek purškiamų, tiek tepamų.
Buitiniuose patalpose galima naudoti specialias spirales, kurios skleidžia vabzdžius atbaidančius kvapus. O kai kurie aromatai, pavyzdžiui, vanilė, levandos ar mėtos – tikrai ne prie širdies mašalams. Šie kvapai gali būti naudojami kaip natūralios apsaugos priemonės.
Įdomus faktas – mityba taip pat daro įtaką. Vitaminas B1 ar česnakas, vartojami reguliariai, keičia prakaito kvapą – tampa mažiau patrauklus vabzdžiams. Tad galima sakyti, kad česnako mėgėjai turi natūralų barjerą nuo mašalų.
Svarbiausia greita reakcija ir šiek tiek žinių
Nors mašalai ir nėra pavojingi kaip erkės, jų įkandimai nemalonūs. Kuo greičiau vieta bus nuvalyta, o skausmas numalšintas, tuo mažesnė tikimybė patirti komplikacijas. Naudojant paprastas priemones iš virtuvės – actą, svogūną ar žoleles – galima pasiekti greitą palengvėjimą.
Prevencija taip pat būtina – tinkami drabužiai, apsauginės priemonės ir net kvapai gali padėti išvengti nemalonių įgėlimų. O jei visgi mašalas buvo greitesnis – žinosite, ką daryti.
