Sukčiai per pirmąjį praėjusių metų pusmetį iš Lietuvos gyventojų išviliojo beveik 8 mln. eurų – rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Antraštes apie tokius įvykius pastaruoju metu matome itin dažnai, o kartais pavogtos sumos siekia kelias dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
Daugeliu atvejų, sukčiai apsimeta bankų ar kitų, įprastai patikimų įstaigų atstovais, todėl dažnai saugumo specialistai rekomenduoja tokius skambučius tiesiog ignoruoti. Visgi, kai kuriais atvejais bankai iš tikrųjų gali kreiptis ir prašyti atsiųsti tam tikrus asmens duomenis, nors tai daro išskirtinais atvejais, rašoma banko „Bigbank“ pranešime spaudai.
Kaip ir kiekvienas verslas, bankai siekia išlaikyti savo klientus. Vienas iš populiariausių būdų komunikuoti su klientais – el. laiškai. Tai gali būti naujienlaiškiai, pranešimai apie pokyčius ar priminimai.
Turėkite omenyje, kad naujienlaiškių visada galite atsisakyti, o priminimai apie produktų sąlygų pokyčius siunčiami itin retai ir jie tik įspėjamojo pobūdžio. Tai reiškia, kad jei gaunate laišką, kuriame „grasinama“ artimiausiu metu uždaryti jūsų banko sąskaitą ar kitaip jus nubausti – jums tikriausiai rašo apgavikai.
„Taip pat tokie laiškai iš sukčių dažnai turi gramatikos klaidų, o el. pašto adresas, iš kurio siunčiamas laiškas – net nesusijęs su banku, kurį siekiama pamėgdžioti. Be to, bankai jokiu būdu niekada negąsdina ir neskatina skubiai jungtis ar vesti pinigų į neįprastas sąskaitas, nepriklausomai nuo to, kas nutiko. Todėl gavus įtartiną laišką, visada galima pasitikrinti su įstaigos klientų aptarnavimo centru, kurio numerį rasite įstaigos tinklalapyje. Į laišką reikėtų reaguoti tik įsitikinus, kad jis – tikras“, – komentuoja Kristina Kuzelytė-Margevičienė, „Bigbank“ kokybės vadovė.
Tiesa, dar dažniau sukčiai apsimeta skambindami telefonu arba kreipdamiesi per „Viber“, „Telegram“ ir kitas programėles. Įsidėmėtina, kad bankai su savo klientais susisiekia tik oficialiais kanalais ir susirašinėjimo programėlėmis nesinaudoja, o telefono skambučio iš banko iš tikrųjų sulaukti galima užpildžius paraišką paskolai, pradėjus naudotis nauju banko produktu, esant įsiskolinimui ar dėl panašių legitimių priežasčių. Tai reiškia, kad pokalbio metu bankai jau turi žinoti nemažai informacijos apie jus arba kalbėti tik apie jūsų patirtį naudojant vieną ar kitą banko produktą, pildant paraišką ir pan.
Prašomas tik ribotas duomenų kiekis ir tik oficialiais kanalais
Bankais prisistatantys asmenys kartais gali paprašyti asmeninių duomenų, tačiau K. Kuzelytė-Margevičienė tikina, kad reikėtų būti atsargiems ir niekada neatskleisti jokių perteklinių duomenų telefonu ar žinutėmis: „Jeigu skambinate bankui, identifikavimo metu, galite būti paprašyti pasakyti paskutinius keturis savo asmens kodo skaičius, gimimo datą, pilną vardą ir pavardę ar adresą. Jūsų jokiu būdu neprašys slaptažodžių ar prisijungimo duomenų prie elektroninės bankininkystės.“
Specialistė taip pat perspėja, kad bankai laikas nuo laiko prašo užpildyti kliento duomenų atnaujinimo anketą: tai daroma prisijungus prie elektroninės bankininkystės arba skambinant klientui, tačiau užduodami nesudėtingi klausimai. Jeigu jūsų gyvenamoji vieta ar kiti duomenys nuo paskutinio atnaujinimo nesikeitė, paprastai tereikia pažymėti varnelę ar pasakyti, kad duomenys išliko tokie patys.
„Tai yra įprastas klausimynas, užduodamas visiems klientams dėl jų pačių saugumo, taip pat dėl KYC (klientų pažinimo) reikalavimų – tokiais atvejais, bankų paslaugų naudotojai turi nurodyti savo pajamas, santuokinį statusą, išsilavinimą ir panašius duomenis. Verta pastebėti, kad tokiose anketose niekada neprašoma įvesti asmens kodo ar panašių duomenų, kurie įprastai nesikeičia visą gyvenimą“, – įspėja K. Kuzelytė-Margevičienė.
Bankai ar kitos finansų įstaigos taip pat telefonu ar el. paštu niekada nesiūlo jokių investicinių galimybių, susijusių su kriptovaliutomis ar individualių įmonių akcijomis, neklausinėja jūsų apie asmenines gyvenimo detales ar finansinę būklę – pastarąją bankai paprastai gali patikrinti ir patys.
Tad bendraujant su bankais ir kitomis finansų įstaigomis reikėtų nepamiršti:
- Bankų darbuotojai į klientus pirmiausiai visada kreipiasi lietuvių kalba.
- Bankų darbuotojai niekada neskambina netikėtai ir to nedaro per „Viber“, „Whatsapp“ ar kitas programėles.
- Bankai į jus kreipiasi tik iš oficialių savo el. paštų, pavyzdžiui: [email protected].
- Bankai el. paštu ar telefonu niekada jūsų neprašo slaptažodžių, asmeninių gyvenimo detalių ar siųstis kokias nors programėles.
- Jokia finansų įstaigą niekada jūsų nespaus skubėti.
- Kilus net menkiausiems įtarimams, visada galima skambinti bendruoju banko pagalbos numeriu, kuris nurodytas įstaigos interneto svetainėje, ir pasiteirauti, ar užklausa – tikra.
