Šiltuoju metų laiku į kišenes vis dažniau grįžta grynieji pinigai. Vasarą žmonės keliauja, lankosi mugėse, atsiskaito turguose ar užsienyje, būtent tada pinigai cirkuliuoja greičiau, o kartu su jais gali atsirasti ir netikėtumų.
Vienas tokių – padirbti banknotai, kurie kartais netikėtai pasirodo net bankomatuose. Nors atrodo, kad tokia situacija negalima, praktika rodo, kad kartais padirbtas eurų banknotas į bankomatą patenka ne per klaidą, o būtent tada, kai žmogus pats, net nežinodamas, įdeda klastotę.
Bankomatai šiandien jau nebėra tik pinigų dalinimo aparatai – jie skenuoja, tikrina, vertina kiekvieną įdedamą kupiūrą. Jei įrenginys aptinka kažką įtartino, netaisyklingą atspalvį, struktūrą ar neatitinkančias apsaugos žymes, kupiūra būna sulaikoma.
Vartotojas dažniausiai apie tai informuojamas automatiškai – gaunamas kvitas, kuriame nurodoma, kad viena iš įneštų kupiūrų buvo nepriimta. Tokia kupiūra vėliau perduodama ekspertams, kurie specialiai ištyrinėja jos autentiškumą.
Kol vertinimas nebaigtas – negalima tvirtinti, kad pinigas tikrai padirbtas. Visgi tokia situacija visuomet sukelia papildomo streso, nes žmogus lieka be pinigo ir nežinioje – kas toliau?
Kiekvienas bankomatas stebimas
Šiuolaikiniai bankomatai yra nuolat stebimi vaizdo kameromis, tad kiekvienas įnešimas fiksuojamas. Net jei žmogus tą pinigą gavo iš kito asmens ar prekybos vietoje, jis vis tiek laikomas atsakingu už pateiktą kupiūrą.
Tačiau tai nereiškia, kad visi tokie atvejai baigiasi baudomis ar rimtesnėmis pasekmėmis. Jeigu tai vienkartinis atvejis ir žmogus bendradarbiauja su institucijomis – išsiaiškina, iš kur gavo pinigą, pateikia informaciją, tyrimas vyksta kaip formalumas.
Problemos prasideda tik tada, kai bandoma platinti netikrus pinigus sąmoningai, arba kai situacija kartojasi. Tokiais atvejais atsakomybė jau būna kur kas rimtesnė.
Nuostoliai – labai realūs, kompensacijos nebūna
Vienas skaudžiausių aspektų šioje situacijoje yra tai, kad net ir sąžiningas žmogus, jei buvo apgautas ir pateikė padirbtą banknotą, praranda pinigą. Kai kupiūra pripažįstama netikra, ji konfiskuojama, o savininkui nėra suteikiama kompensacija. Tokia taisyklė taikoma visoje Europoje.
Tai reiškia, kad kiekvienas vartotojas turi pats rūpintis, jog nepriimtų netikrų pinigų. Net jei atrodo, kad „tik 50 eurų“, rizika prarasti pinigus yra reali – neturint įrodymų, kad pinigas buvo gautas iš kito asmens, atgauti sumą praktiškai neįmanoma.
Vasarą grynieji grįžta – padidėja ir klastočių rizika
Šiltuoju metų laiku atsiskaitoma ne tik dažniau, bet ir ne tokiose įprastose vietose – festivaliuose, turguose, pakelės prekyvietėse. Tokiose vietose dažniau cirkuliuoja grynieji, o kartu su jais – padidėja rizika priimti klastotę.
Vasaros metu taip pat išauga kelionių skaičius, o kartu su turistais ir didesniu pinigų judėjimu į rinką įsilieja daugiau fizinių kupiūrų. Nors Lietuvoje bendras padirbtų pinigų skaičius nėra didelis, statistika rodo, kad tam tikrais laikotarpiais jų fiksuojama daugiau.
Europoje vasara yra vienas aktyviausių sezonų ir sukčiams, kurie bando skleisti klastotes.
Dažniausiai klastojami 50 eurų banknotai
Padirbinėtojai dažniausiai renkasi kupiūras, kurios pakankamai dažnos, kad nekeltų įtarimo, bet ir pakankamai vertingos, kad būtų pelningos. Dėl šios priežasties 20 ir 50 eurų nominalo banknotai – populiariausias sukčių taikinys.
Praėjusiais metais Lietuvoje daugiausiai fiksuota būtent 50 eurų klastočių. Netikėtai išaugo ir 100 eurų nominalo padirbtų pinigų skaičius, o tai rodo, kad sukčiai pradeda taikytis ir į didesnio nominalo kupiūras, ypač jei šias lengva realizuoti vietose, kur mažiau kontrolės.
Kaip atpažinti padirbtą banknotą?
Kiekvienas euras turi savo saugumo žymes: hologramas, vandens ženklus, metalo siūleles, reljefą. Tikras pinigas turi specifinį garsą ir tekstūrą, o tam tikri elementai keičia spalvą ar atspindį šviesoje. Nereikia turėti specialios įrangos, užtenka šiek tiek atidumo.
Vertėtų priprasti prie įpročio peržvelgti kiekvieną didesnę kupiūrą prieš ją priimant. Tai ypač svarbu turguose, prekybos vietose, kur nėra kasos aparatų ar grynųjų tikrinimo įrenginių. Net jei tik vieną kartą pastebėsite klastotę, apsaugosite save nuo tiesioginio nuostolio.
Išvada viena. Netikri pinigai yra ne tik bankų ar teisėsaugos reikalas. Jie cirkuliuoja mūsų rankose, todėl kiekvienas žmogus turi galimybę laiku pastebėti ir nepriimti padirbtos kupiūros. O jei jau taip nutiko – žinoti, ko tikėtis ir kaip elgtis, kad nepakliūtum į dar nemalonesnę situaciją.
