Praėjusią savaitę paskelbtas 2026 metų šauktinių sąrašas, į kurį įtraukti apie 43 tūkst. jaunuolių nuo 17 iki 22 metų. Vis dėlto paskelbus sąrašą pasipylė klausimai, nes jame atsidūrė ne tik 18-mečiai, bet ir vyresni studentai, o kai kuriais atvejais – net asmenys, kuriems jau suėjo 26 metai.
Nors tai iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip klaida, Lietuvos kariuomenė pateikia išsamią sistemą, pagal kurią jaunuoliai yra kviečiami atlikti tarnybą ir ji gerokai sudėtingesnė, nei gali pasirodyti.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, į šauktinių sąrašą įtraukiami jaunuoliai nuo 17 iki 22 metų. Tiesa, 17-mečiai tarnybą pradėti galės tik sulaukę 18-os. Jeigu šaukimo dieną jaunuoliui dar nėra suėję 22 m., jis dar gali būti kviečiamas į tarnybą, tačiau jei tą dieną sukanka 22 – į šaukimą jis nepatenka.
Tačiau svarbu žinoti, kad kartais į sąrašą gali pakliūti ir vyresni nei 22 metų asmenys. Tai įmanoma, jei anksčiau jiems buvo atidėta tarnyba, pavyzdžiui, dėl studijų ar kitų priežasčių.
Tokiu atveju jie gali būti kviečiami vėliau: iki 23 metų, jei tarnyba buvo atidėta individualiai, arba net iki 26 metų, jei atidėjimas buvo susijęs su aukštuoju mokslu.
Studijos – nebe visiems garantuoja atidėjimą

Nuo 2025 m. įsigaliojo esminė naujovė – mokyklą baigę jaunuoliai nebegali atidėti tarnybos vien dėl to, kad ketina studijuoti.
Tai reiškia, kad abiturientai 2026-aisiais bus šaukiami iškart po mokyklos baigimo, nebent jie jau būtų įstoję į aukštąją mokyklą iki 2026 m. sausio 1 d. Tokiu atveju jiems vis dar gali būti taikomas atidėjimas.
Pasak Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vadovo Arūno Balčiūno, tokie jaunuoliai turės pasirinkti: arba stabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių tarnybą, arba pasirinkti vieną iš kitų alternatyvių būdų, kaip įgyti karinį pasirengimą.
Pavyzdžiui, per trejus metus išdėstytą tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.
Ką dar siūlo kariuomenė?

Yra ir daugiau tarnybos alternatyvų tiems, kurie nori ją atlikti, bet negali sustabdyti savo studijų ar darbo. Jaunuoliai gali rinktis dalinę karinę tarnybą pagal specialias programas:
- 160–200 dienų trukmės tarnyba pagal jaunesniųjų karininkų vadų programą (per 3 metus).
- 90–120 dienų tarnyba pagal kitas mokymo programas, patvirtintas kariuomenės vado.
- Įprasta 9 mėnesių tarnyba – stabdant studijas ar atidedant kitą veiklą.
Tie, kurie turi specialybes, reikalingas kariuomenei – medicinos, inžinerijos, IT, aviacijos, logistikos srityse – gali būti kviečiami atlikti sutrumpintą 3 mėnesių tarnybą, net jei jiems jau per 26-erius. Tokie asmenys gali būti šaukiami iki 31 metų.
Kas nešaukiami?
Karo tarnyba neprivaloma visiems. Pagal įstatymą tarnybos neatliks:
- Seimo ir Vyriausybės nariai, europarlamentarai, merai, teisėjai, prokurorai.
- Asmenys, kurie tuo metu atlieka bausmę (išskyrus areštą), yra kaltinamieji ar įtariamieji.
- Tarnyba atidedama tiems, kurie augina du ar daugiau vaikų iki 3 metų, vieni augina nepilnamečius vaikus arba laukiasi kūdikio (taikoma tiek vyrams, tiek moterims).
Taip pat moterys į tarnybą šaukiamos tik savanoriškai – jos gali būti kviečiamos nuo 18 iki 39 metų amžiaus, jei raštu pareiškia norą.
Verta pastebėti, jog tarnyba nepriklauso nuo gyvenamosios vietos – į šauktinių sąrašą patekę asmenys, net jei šiuo metu gyvena ar mokosi užsienyje, turi tokią pačią pareigą kaip ir gyvenantieji Lietuvoje. Jiems siūlomos tos pačios alternatyvos: stabdyti studijas ir tarnauti 9 mėn., rinktis dalinę tarnybą arba mokymų programas.
Ar teistumas atleidžia nuo tarnybos?

Ne visais atvejais. Tarnyba neatliekama tik tuomet, jei asmuo:
- Šiuo metu yra baudžiamojo proceso dalyvis (įtariamasis/kaltinamasis).
- Atlieka laisvės atėmimo bausmę (išskyrus areštą).
- Neseniai atliko bausmę, kuri nesuderinama su tarnyba (vertinama individualiai).
Jei asmuo teistas, bet bausmę atliko anksčiau ir nėra kitų kliūčių, jis vis tiek gali būti šaukiamas – kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Šauktinių sistema Lietuvoje keičiasi – vis mažiau išimčių, daugiau individualaus vertinimo ir naujų alternatyvų. Vien tik studijos ar gyvenimas užsienyje nebėra automatinė apsauga nuo tarnybos, o kariuomenė stengiasi pritaikyti lankstesnes formas, kad kuo daugiau jaunų žmonių įgytų karinį parengtumą.
Svarbiausia yra sekti informaciją, tikrinti savo duomenis, o jei kyla abejonių, tuomet kuo greičiau kreiptis į artimiausią Karo komendantūrų valdybos padalinį. Tai padės išvengti nesusipratimų ir tinkamai pasiruošti tarnybai, jei ji taps aktuali.

