Apgaulingos investicijos, netikros apklausos, pažadai apie pinigines dovanas. Visa tai pastaruoju metu tampa vis dažnesniais sukčių ginklais. Vienas pavojingiausių reiškinių šiuo metu – apsimetėliai finansų tarpininkai, kurie taip įtikinamai bendrauja su žmonėmis, kad šie net ignoruoja bankų įspėjimus.
Kai kuriems gyventojams pakanka vieno pokalbio, kad jie nuspręstų pervesti pinigus „investicijoms“, kurių niekada nebuvo. Socialiniame tinkle „Facebook“ vis dažniau pasirodo melagingos reklamos, kurių autoriai, prisidengdami SEB banko vardu, siūlė 225 eurus už dalyvavimą trumpoje apklausoje.
Dabar situacija dar pavojingesnė, nes atsirado nauja versija, skirta ne tik fiziniams asmenims, bet ir verslui. Teigiama, esą verslo klientams dovanojami 555 eurai, o privatiems – 222 eurai. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip realus pasiūlymas.
Kaip bebūtų, apie sukčių gudrybes išduoda gausybė klaidų, kurios aiškiai matomos vos tik atidžiau pažvelgus į skelbimą. Skiriasi net pateikiamos sumos, nes nuotraukoje minima 225 eurai, o tekste – 222.
Jei tokia reklama pasirodė jūsų naujienų sraute, geriausia jos net neatidaryti ir nedelsiant apie ją pranešti „Facebook“ administracijai.
Apgavystė slepiasi po tariama apklausa
Spustelėjus tokį skelbimą, atsiduriate puslapyje, vizualiai primenančiame tikrą SEB banko svetainę. Vartotojui pasiūloma atsakyti į kelis klausimus, visi jie labai paprasti, su atsakymo variantais „taip“ arba „ne“.
Tačiau iš tiesų šis puslapis neturi nieko bendro su oficialiomis apklausomis – jo tikslas vienas: išvilioti jūsų banko prisijungimo duomenis. Net ir pažymėjus, kad nesate SEB klientas, puslapis vis tiek kviečia „patvirtinti tapatybę“ – tai reiškia suvesti savo prisijungimo duomenis.
Jei atsidūrėte tokioje svetainėje – jokių duomenų nesuvedinėkite. Apie galimą apgavystę kuo greičiau praneškite artimiesiems ar pažįstamiems, kad ir jie netaptų auka.
Bankas įspėja – saugokitės ir neatskleiskite savo informacijos
SEB bankas primena, kad niekada neatskleiskite savo asmens duomenų, banko prisijungimų, kortelių informacijos, ypač jei apie tai prašoma neaiškiame puslapyje ar per nuorodą el. laiške. Taip pat svarbu neįdiegti jokių programėlių, kurių prašo „investavimo konsultantai“ ar nepažįstami asmenys.
Įtartini laiškai, SMS žinutės ar socialinių tinklų žinutės dažnai atrodo labai įtikinamai. Juose nurodoma, kad reikia skubiai imtis veiksmų, tarkime, paspausti nuorodą dėl sustabdytos siuntos, apmokėti baudą ar atnaujinti duomenis po neva pastebėtos įtartinos veiklos.
Būkite budrūs: kaip atpažinti pavojų?
Pirmiausia, niekada neveskite kortelės duomenų ar prisijungimo informacijos nepažįstamuose puslapiuose. Jei dažnai perkate internetu naudokite tik žinomas svetaines. Rekomenduojama turėti atskirą kortelę internetiniams mokėjimams, o išrašus tikrinti reguliariai.
Taip pat verta aktyvuoti papildomas apsaugos priemones, tokias kaip dviejų žingsnių autentifikavimą, įspėjimus apie prisijungimus, geolokacijos patvirtinimus. Visa tai padidina tikimybę pastebėti įtartiną veiklą laiku.
Jei manote, kad jūsų kortelės duomenys galėjo būti pavogti – nedelskite. Nedelsiant susisiekite su savo banku, o taip pat informuokite policiją. Nors galimybės atgauti lėšas ribotos, kuo greičiau pranešite – tuo didesnė tikimybė sustabdyti nusikaltėlių veiklą.
Ką daryti pastebėjus apgavystę?
SEB bankas pabrėžia, kad jis niekada nesiunčia laiškų ar SMS žinučių su nuorodomis, kuriose prašoma įvesti prisijungimus ar PIN kodus. Pastebėję įtartiną veiklą, nedelsdami kreipkitės į:
- Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą – el. paštu [email protected]
- Policiją – skambinkite 112
- Arba rašykite „Virtualiam patruliui“ per „Facebook“ ar el. paštu [email protected]
Svarbiausia yra nepasiduoti spaudimui. Sukčiai skuba, nes žino, kad būtent skubotumas padeda jiems pasiekti savo tikslą. Sulėtinus tempą, patikrinus informaciją ir pasitarus – galima apsisaugoti. Žinoma, nepamirškite perspėti ir kitus. Tai mažas, bet svarbus žingsnis į saugesnę internetinę erdvę.
