Kiaulienos nugarinės kotletas ne veltui vadinamas tikru sekmadienio pietų karaliumi. Daugelis mėsos mėgėjų sutiks, kad sunku rasti sotesnį ir labiau tradicinį patiekalą šeimos susibūrimams. Vis dėlto, kad kotletas būtų nepriekaištingas, verta atkreipti dėmesį į kelias esmines detales: tinkamą mėsos pasirinkimą, riebalus kepimui ir taisyklingą paruošimą.
Šį patiekalą galima ruošti ne tik klasikiniu būdu, bet ir įdaryti kumpiu bei sūriu. Tokia versija ypač tinka šventiniams pietums, kai norisi sotesnio ir įdomesnio skonio. Tačiau pagrindiniai sėkmės principai išlieka tie patys: kokybiška mėsa, tinkama kepimo temperatūra ir traški, nuo mėsos neatsiskirianti pluta.
Svarbiausias žingsnis – aukštos kokybės nugarinės pasirinkimas. Mėsa turėtų būti šviežia, švelniai rausvos spalvos, elastinga, be perteklinės drėgmės. Patikimiausia ją įsigyti specializuotose mėsos parduotuvėse arba vietiniuose turguose.
Nors dažnai pasirenkama nugarinė be kaulo, verta apsvarstyti ir mėsą su kaulu bei plona riebalų juostele. Nedidelis riebalų kiekis kepant suteikia daugiau aromato ir padeda išlaikyti sultingumą. Visiškai liesa mėsa dažniau išsausėja ir praranda dalį skonio.
Ne mažiau svarbu pasirinkti tinkamus riebalus kepimui. Tradiciškai tokie kotletai kepami lydytuose kiaulienos taukuose, nes jie pasižymi aukšta dūmų temperatūra ir padeda išgauti tolygią, traškią plutą. Dar sodresniam skoniui taukus galima maišyti su skaidrintu sviestu.
Didelę reikšmę turi ir džiūvėsėliai. Geriausia juos pasiruošti patiems iš išdžiovintos, bet neperkeptos duonos. Susmulkinti džiūvėsėliai turėtų būti smulkūs ir birūs, primenantys sausą smėlį – tuomet pluta bus lengva, tolygi ir traški.
Prieš paniruojant mėsa turi sušilti iki kambario temperatūros. Riekes reikėtų išmušti tolygiai – plonai, bet ne per plonai, kad būtų suardyti raumenų pluoštai, o mėsa išliktų minkšta. Toks paruošimas užtikrina, kad kotletas bus trapus ir iškeps tolygiai.
Kotletai kepami gerai įkaitintuose riebaluose, tačiau ne ant pernelyg stiprios ugnies. Per didelė kaitra gali greitai sudeginti plutą, kol vidus dar nebus iškepęs. Iškepusius kotletus verta trumpam padėti ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius ir išliktų traškumas.
Šį patiekalą sunku įsivaizduoti be bulvių. Jos gali būti virtos su krapais, sutrintos į purią košę, keptos orkaitėje ar paruoštos kitu šeimai įprastu būdu. Svarbiausia, kad garnyras papildytų mėsos skonį ir padėtų sukurti sotų, subalansuotą patiekalą.
Šalia kotleto ir bulvių lėkštėje verta patiekti ir daržovių. Tai gali būti šviežios salotos, agurkai su grietine ar troškinti kopūstai. Daržovės suteikia gaivumo ir padeda lengviau virškinti riebesnį maistą.
Ingredientai klasikiniam kiaulienos nugarinės kotletui:
- apie 2 cm storio kiaulienos nugarinės riekės (geriausia su kaulu);
- druska ir pipirai;
- miltai;
- kiaušiniai;
- džiūvėsėliai;
- nebūtina: šviežias rozmarinas aromatui;
- kepimui: lydyti kiaulienos taukai arba skaidrintas sviestas.
Paruošimas:
- Mėsos riekes lengvai ir tolygiai išmuškite.
- Pabarstykite druska ir pipirais.
- Apvoliokite miltuose, tuomet pamirkykite plaktuose kiaušiniuose ir galiausiai gerai apvoliokite džiūvėsėliuose.
- Kepkite gerai įkaitintuose riebaluose, kol abi pusės taps gražios aukso spalvos, o mėsa bus visiškai iškepusi.
- Trumpam perkelkite ant popierinio rankšluosčio ir patiekite.
Patiekimui ypač tinka švelni bulvių košė, pagardinta sviestu, grietine ir žiupsneliu muskato riešuto – taip sukursite sotų ir jaukų sekmadienio pietų patiekalą.
