Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai apibrėžia, kas laikoma transporto priemonės sustojimu, o kas – stovėjimu. Nuo šių sąvokų tiesiogiai priklauso, kaip elgtis pamačius kelio ženklus „Sustoti draudžiama“ ir „Stovėti draudžiama“, nors iš pirmo žvilgsnio jie daugeliui vairuotojų atrodo panašūs.
Sustojimas pagal KET – tai trumpalaikis transporto priemonės sustabdymas iki vienos minutės, kai jis nėra nulemtas eismo sąlygų ar taisyklių reikalavimų. Jei automobilis sustabdomas dėl raudono šviesoforo signalo, eismo spūsties ar pareigos praleisti kitą eismo dalyvį, tai laikoma priverstiniu sustojimu – pažeidimo nėra.
Kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ draudžia bet kokį nepriverstinį sustojimą. Tai reiškia, kad šioje vietoje negalima sustoti net labai trumpam: nei išleisti keleivio, nei atsiliepti į telefoną, nei „tik minutei“. Išimtys galimos tik tada, kai sustojimą lemia eismo sąlygos arba force majeure aplinkybės, pavyzdžiui, staigus techninis gedimas.
Stovėjimas pagal KET – tai transporto priemonės palikimas ilgiau nei vienai minutei, kai tai nėra susiję su eismo sąlygomis. Kelio ženklas „Stovėti draudžiama“ leidžia trumpam sustoti, tačiau draudžia palikti automobilį ilgesniam laikui. Kitaip tariant, keleivį išleisti galima, bet palikti automobilį ir nueiti – jau pažeidimas.
Svarbu žinoti, kad abu ženklai galioja tai kelio pusei, kurioje jie įrengti, ir paprastai galioja iki artimiausios sankryžos, jei nėra kito ženklo, aiškiai nutraukiančio draudimą. Taip pat ženklas „Stovėti draudžiama“ sušvelnina ankstesnį „Sustoti draudžiama“ draudimą: nuo tos vietos jau leidžiamas trumpas sustojimas, tačiau stovėti vis dar negalima.
Jei po draudžiamuoju ženklu įrengta papildoma lentelė, įspėjanti apie priverstinį nuvežimą, transporto priemonė gali būti nutempta, o savininkui teks apmokėti nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
Lietuvoje galioja ir tam tikros išimtys asmenims, turintiems neįgaliųjų automobilių statymo kortelę, tačiau jos nėra absoliučios. Jei po ženklu aiškiai nurodyta, kad draudimas taikomas ir neįgaliesiems, kortelė nuo atsakomybės neatleidžia.
Baudos Lietuvoje nuo 2026 metų
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, sustojimas ar stovėjimas vietoje, kur tai draudžiama kelio ženklais, užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Jei pažeidimas sukelia realią kliūtį eismui (pavyzdžiui, užblokuojamas įvažiavimas ar išvažiavimas, apsunkinamas kitų transporto priemonių judėjimas), bauda gali siekti iki 120 eurų.
Papildomos sankcijos taikomos, jei automobilis paliekamas pavojingose vietose. Sustojimas ar stovėjimas sankryžoje, ant pėsčiųjų perėjos, geležinkelio pervažoje ar labai arti jų gali užtraukti baudą iki 140 eurų. Stovėjimas tunelyje, ant tilto ar viaduko laikomas ypač pavojingu pažeidimu ir gali būti baudžiamas didesne bauda bei transporto priemonės nutempimu.
Nepriklausomai nuo piniginės baudos, dažna papildoma pasekmė yra automobilio nuvežimas, o tai reiškia dar keliasdešimt ar net kelis šimtus eurų papildomų išlaidų.
„Sustoti draudžiama“ reiškia – nestoti visai, net trumpam. „Stovėti draudžiama“ reiškia – trumpam sustoti galima, tačiau palikti automobilio negalima. Šių ženklų supainiojimas gali kainuoti ne tik baudą, bet ir prarastą laiką bei papildomas išlaidas, todėl kiekvienam vairuotojui verta ne tik atpažinti ženklą, bet ir tiksliai suprasti jo reikšmę.
