Neapolio „Federico II“ universitetas atliko tyrimą, kuris parodė, kad specialiai apmokyti šunys geba atskirti ramybės būsenoje ir streso metu paimtus mėginius net 93,75 % tikslumu. Tai siejama su lakiųjų organinių junginių pokyčiais iškvepiamame ore ir prakaite, kai padažnėja širdies ritmas ir pakyla kraujospūdis. Šunys į šiuos cheminius signalus reagavo net laboratorinėmis sąlygomis, taip patvirtindami, jog pirmiausia remiasi fiziologiniais, o ne elgesio požymiais.
Ypatingas šunų uoslės jautrumas paaiškinamas jų anatomija. Uoslės centras šuns smegenyse sudaro apie 0,31 % smegenų tūrio – tai maždaug 31 kartą daugiau nei žmogaus atveju. Daugelis veislių turi daugiau nei 220 milijonų uoslės receptorių, todėl šunys gali aptikti net labai menkus cheminių medžiagų pokyčius. Šis mechanizmas papildo regimuosius ir garsinius signalus ir leidžia gyvūnui susidaryti išsamesnį žmogaus emocinės būklės vaizdą.
Kvapas, kartą susietas su nerimu ar stresu, gali ilgam išlikti šuns atmintyje ir vėliau vėl suaktyvinti budrumą panašiose situacijose. Mokslininkai pabrėžia, kad tokia reakcija nėra agresijos požymis – tai šuns atsakas į cheminį signalą. Gerai tai, kad šiuos atsakus galima koreguoti taikant pozityvų skatinimą ir tinkamą dresūrą.
