Šį vakarą išėję į lauką galite turėti retą galimybę Lietuvoje stebėti vieną gražiausių gamtos reiškinių! Šiaurės pašvaistės švytėjimas Lietuvoje yra gana retas reiškinys, tačiau esant stiprioms geomagnetinėms audroms, tokioms kaip šiuo metu, pašvaistes galima stebėti ir Lietuvoje.
Dažniausiai šis reiškinys matomas šiaurinėje šalies dalyje, ypač regionuose toliau nuo miesto šviesų. Tai reiškia, kad vakare ar naktį tokios vietos kaip Žemaitija, šiaurės Aukštaitija arba kitur toliau nuo sostinės Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų gali turėti geresnes sąlygas stebėti pašvaistę.
Šiuo metu meteorologai tiksliai negali garantuoti, kur tiksliai Lietuvoje pašvaistė bus matoma, bet jei magnetinė audra yra itin stipri, pašvaistės galima ieškoti ir centrinėje ar pietinėje Lietuvos dalyje.
Kas yra šiaurės pašvaistės?
Šiaurės pašvaistė, dar kitaip vadinama aurora borealis, yra natūralus dangaus švytėjimo reiškinys, kuris atsiranda, kai Saulės vėjas (tai yra elektringų dalelių srautas iš Saulės) susiduria su Žemės magnetosfera. Tai ypač pastebima poliariniuose regionuose, tačiau stipresnių magnetinių audrų metu pašvaistės gali būti matomos ir toliuose pietuose, įskaitant Lietuvą.
Šis reiškinys dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laiku, tačiau labai priklauso nuo Saulės aktyvumo. Per intensyvius Saulės plazmos išsiveržimus, taip pat žinomus kaip Saulės žybsniai arba koronarinės masės išmetimai, pašvaistė gali būti matoma net ir šiauresnėse Europos šalyse, kaip Lietuva, ypač jei įvyksta stipri geomagnetinė audra, dėl kurios Saulės dalelės patenka giliai į Žemės atmosferą.
Kaip dažnai Lietuvoje būna pašvaistės?
Pašvaistė Lietuvoje atsiranda retai, tai gali įvykti tik per stipresnes Saulės audras, kai geomagnetinis aktyvumas yra labai aukštas. Tokie reginiai Lietuvoje vyksta kelis kartus per dešimtmetį, dažniausiai rudens arba žiemos mėnesiais. Patikimiausia jas stebėti yra atokiai nuo miestų, kur mažai dirbtinės šviesos (šviesos tarša) ir dangus yra labai tamsus.
