Žiema yra puikus metas ne tik pailsėti nuo sodo darbų, bet ir ramiai suplanuoti pavasario bei vasaros sezoną. Net ir nenorint investuoti daug lėšų į naujus sodinukus, sodą galima sėkmingai praplėsti savarankiškai. Vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų – augalų dauginimas sumedėjusiomis auginėmis, kai augalai yra ramybės būsenoje.
Sausį daugelis ima svarstyti, ką būtų galima atnaujinti sklype ar sode. Tokiu metu verta atidžiau apžiūrėti jau augančius krūmus ir medelius, nes daugelį jų galima lengvai padauginti vegetatyviniu būdu. Sumedėjusių auginių dauginimas leidžia ne tik sutaupyti, bet ir suteikia galimybę įgyti vertingos praktinės patirties bei geriau pažinti savo auginamus augalus.
Sumedėjusios auginės – tai žiemą, be lapų, nupjauti medžių ar krūmų ūglių fragmentai, kurie tuo metu dar „miega“. Šie medėję ūgliai paprastai būna atsparesni nei vasarą imami žoliniai auginiai, todėl jiems reikia mažiau intensyvios priežiūros. Sudarius tinkamas sąlygas, jie suformuoja šaknų sistemą ir pavasarį pradeda augti kaip savarankiški augalai.
Auginius galima imti nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario, kol augalai dar nepradėjo busti ir pumpurai nėra pradėję brinkti. Sausis tam labai tinkamas, tačiau svarbu pasirinkti švelnesnę dieną: geriausia auginius ruošti atodrėkio metu, o ne per stiprų šaltį.
Pats dauginimo procesas nėra sudėtingas, jei laikomasi kelių pagrindinių taisyklių. Renkami praėjusio sezono ūgliai: stiprūs, tiesūs, maždaug pieštuko storio ir apie 15–20 cm ilgio. Svarbu, kad pumpurai būtų aiškiai matomi. Ūgliai kerpami aštriu, dezinfekuotu įrankiu: apačioje daromas tiesus pjūvis po pumpuru, o viršuje – įstrižas, kad vėliau būtų lengva atskirti auginio kryptį.
Prieš sodinimą nuo apatinės auginio dalies galima atsargiai pašalinti ploną žievės juostelę, atidengiant kambį – tai dažnai paskatina šaknų formavimąsi. Tuomet apatinė dalis pamirkoma šaknų augimą skatinančioje priemonėje, o auginiai sodinami į vazonus su drėgnu smėliu. Jie įterpiami statmenai, užkasant maždaug du trečdalius ilgio, o virš paviršiaus paliekant vieną ar dvi akeles.
Iki pavasario auginiai laikomi šviesioje, vėsioje patalpoje, kur temperatūra siekia apie 0–5 °C. Svarbu reguliariai tikrinti, kad substratas neišdžiūtų. Atėjus pavasariui ir praėjus didesniems šalčiams, įsišaknijusius auginius galima persodinti į atvirą gruntą, prieš tai palaipsniui pripratinant prie lauko sąlygų.
Sumedėjusiomis auginėmis žiemą galima dauginti daugybę dekoratyvinių ir vaisinių augalų. Šis būdas ypač tinka forsitijoms, budlėjoms, jazminmedžiams, ligustrams, veigelėms, rožėms, vynvyčiams, pūkeniams, hortenzijoms, juodiesiems šeivamedžiams, šilkmedžiams, lazdynams, serbentams ir vynmedžiams.
Kad iš auginių išaugę augalai būtų stiprūs ir vešlūs, svarbi ir tolesnė priežiūra. Pavasario pabaigoje rekomenduojama patrumpinti jaunų ūglių viršūnes, kad augalai geriau šakotųsi. Reguliarus laistymas ir saikingas tręšimas padės greičiau įsitvirtinti ir sklandžiai pasiruošti pirmiesiems augimo sezonams.
