Mokslininkai, naudojantys „James Webb“ kosminį teleskopą, mano, kad galėjo aptikti visatos pradžioje egzistavusias ypatingas žvaigždes, vadinamas tamsiosiomis. Jos galėjo susiformuoti vos po kelių šimtų milijonų metų nuo Didžiojo sprogimo, kai visata dar tik kūrėsi.
Šios žvaigždės, priešingai nei įprastos, spindėjo ne dėl branduolinės energijos, o dėl tamsiosios materijos, tai paslaptingos medžiagos, kurios žmonės iki šiol negali tiesiogiai pamatyti.
Tyrėjai iš kelių universitetų, vadovaujami profesoriaus Kolsmino Ilje, aptiko keturis labai tolimus šviesos taškus, kurie, jų manymu, gali būti šių tamsiųjų žvaigždžių pavyzdžiai.
Jie sako, kad tai milžiniški, švytintys dujų kamuoliai, sudaryti daugiausia iš vandenilio ir helio. Juos nuo subyrėjimo apsaugo mažytis kiekis tamsiosios materijos, kuri išskiria energiją ir neleidžia žvaigždei sugriūti.
Kaip galėjo atsirasti tamsiosios žvaigždės?
Anot mokslininkų, šios žvaigždės gimė ten, kur buvo daug tamsiosios materijos. Kai šios nematomos dalelės susidurdavo, jos išskirdavo šilumą, kuri įkaitindavo dujų debesis ir paversdavo juos švytinčiais kūnais. Tokios žvaigždės galėjo būti tūkstančius kartų šviesesnės už Saulę, bet tuo pat metu daug didesnės ir „pūstesnės“.
Manoma, kad tamsiosios žvaigždės atsirado dar prieš pirmąsias įprastas žvaigždes. Kai jos paseno, galėjo sugriūti ir virsti juodosiomis skylėmis. Tokiu būdu jos galėjo tapti pirmosiomis juodųjų skylių „sėklomis“ ankstyvojoje visatoje. Tai padėtų paaiškinti, kodėl šiandien astronomai mato milžiniškas juodąsias skyles labai tolimuose kosmoso kampeliuose.
Ką aptiko „James Webb“ teleskopas?
Tyrėjai analizavo duomenis, gautus iš „James Webb“ teleskopo, kuris gali stebėti šviesą iš seniausių laikų. Jie aptiko keturis objektus, esančius už milijardų šviesmečių nuo Žemės. Jų šviesos spektras ir forma rodo, kad tai gali būti tamsiosios žvaigždės. Viename iš jų pastebėtas ypatingas šviesos pokytis, kurį sukelia helis, tai laikoma svarbiu įrodymu, jog tokios žvaigždės iš tiesų egzistuoja.
Kai kurie iš aptiktų objektų atrodo tarsi vieniši šviesos taškai, o kiti apsupti švytinčiais dujų debesimis. Tai reiškia, kad jie gali būti ne tik atskiros žvaigždės, bet ir žvaigždės, esančios jaunose galaktikose ar jas formuojančios.
Naujas žvilgsnis į visatos paslaptis
Jeigu šie duomenys pasitvirtins, tai bus vienas įdomiausių pastarųjų metų atradimų. Tamsiosios žvaigždės ne tik suteiktų atsakymus apie pirmuosius visatos etapus, bet ir padėtų geriau suprasti, kas yra tamsioji materija. Nors ji sudaro apie ketvirtadalį visatos, iki šiol niekas jos tiesiogiai nepastebėjo.
Šis atradimas gali tapti naujo mokslo pradžia, tai tamsiosios materijos žvaigždžių tyrimais. Tai padėtų žmonijai dar labiau priartėti prie vieno iš didžiausių klausimų, kaip viskas prasidėjo ir kokia paslaptis slypi mūsų visatos gelmėse.
