Naršymo privatumo tema pastaraisiais metais sulaukė vis daugiau dėmesio – tiek iš vartotojų, tiek iš technologijų kompanijų ir valdžios institucijų. Interneto naudotojai vis dažniau kelia klausimus apie tai, kiek informacijos apie juos yra renkama, kam ji perduodama ir kaip tai veikia jų kasdienybę internete.
Tuo metu tokios gigantės kaip „Google“ yra priverstos ieškoti kompromiso tarp saugumo, privatumo ir savo verslo modelio pagrindo – reklamos. Vienas iš ryškiausių pokyčių privatumo srityje buvo „Google“ paskelbtas planas atsisakyti trečiųjų šalių slapukų „Chrome“ naršyklėje.
Tai buvo žingsnis, kurio laukė daugelis, tačiau neseniai paskelbtas sprendimas šią idėją sustabdė. Ir nors toks sprendimas yra netikėtas, bet turėsiantis svarbių pasekmių kiekvienam interneto vartotojui.
„Google“ produktų valdymo viceprezidentas Anthony Chavezas patvirtino, kad kompanija atsisako plano automatiškai blokuoti trečiųjų šalių slapukus „Chrome“ naršyklėje. Anot jo, vartotojai ir toliau galės valdyti šių slapukų nustatymus per esamus „Privatumo ir saugumo“ nustatymus.
„Priėmėme sprendimą išlaikyti dabartinį požiūrį – siūlyti naudotojams rinktis trečiųjų šalių slapukus „Chrome“ naršyklėje ir nepateiksime naujo atskiro raginimo pasirinkti jų leidimą ar blokavimą“, – rašoma balandžio 22 dieną paskelbtame „Google“ tinklaraščio įraše.
Tai reiškia, kad planai, kuriuos bendrovė vystė nuo 2020 metų, pašalinti slapukus ir pakeisti juos naujomis privatumo apsaugos technologijomis, šiuo metu yra įšaldyti.
Kodėl „Google“ atsitraukė?
Priežastys, kodėl „Google“ galėjo atsisakyti tokių planų, slypi giliai – nuo technologinių iššūkių iki reklamos rinkos dinamikos. Skirtingai nei „Safari“ ar „Firefox“, kur slapukus blokuoja pagal nutylėjimą, „Google“ nusprendė eiti sudėtingesniu keliu ir ieškoti sprendimų, kurie ne tik saugotų privatumą, bet ir išlaikytų personalizuotos reklamos veikimą.
Per keletą metų „Google“ sukūrė keletą naujų technologinių sprendimų. „FLoC“, kuris vėliau buvo atšauktas, ir „Topics API“, kuris vartotojus skirsto pagal dominuojančias temas. Taip pat buvo pasiūlytos priemonės reklamos peržiūrai, sukčiavimo prevencijai ir „fingerprinting“ mažinimui. Tačiau nė vienas iš šių sprendimų dar neįgavo pakankamai stabilaus pagrindo ir palaikymo.
Tuo tarpu reklamos rinka, kuri remiasi slapukais, generuoja milžiniškas pajamas. Staigus slapukų uždraudimas galėtų paveikti tūkstančius mažų ir vidutinių verslų, kurie priklauso nuo tikslios auditorijos pasiekimo.
Kas laukia vartotojų?
Naudotojams tai reiškia viena – jei norite privatumo, turite jo ieškoti patys. „Chrome“ naršyklėje išliks galimybė rankiniu būdu išjungti trečiųjų šalių slapukus arba naudotis inkognito režimu. Taip pat verta pasvarstyti apie papildinius, kurie blokuoja sekimą, arba rinktis naršykles, kurios automatiškai riboja duomenų rinkimą.
Nors „Google“ laikinai stabdo automatinius pokyčius, tai nereiškia, kad privatumo tema yra pamiršta. „Privacy Sandbox“ projektas tęsiamas, ir kompanija vis dar ieško būdų suderinti technologijų vystymą su didėjančiais reikalavimais naudotojų apsaugai.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad „Google“ tiesiog pasidavė reklamos verslo spaudimui. Tačiau žvelgiant plačiau – tai realybės pripažinimas. Technologiniai ir reguliaciniai sprendimai reikalauja laiko, testavimo ir rinkos pritarimo.
Tikėtina, kad ateityje „Google“ visgi pristatys išmanesnius būdus, kaip apsaugoti vartotojų privatumą nepakenkiant reklamos efektyvumui. Kol kas, privatumas lieka pasirinkimu, o ne automatinėmis funkcijomis paremtu standartu.
Naudotojams belieka prisiminti: naršant internete, kiekvienas paspaudimas turi kainą ir dažniausiai ta kaina yra jūsų duomenys. Ar verta mokėti ją be sąmoningo apsisprendimo? Tai klausimas, kurį reikėtų kelti kiekvieną kartą atidarius naują naršyklės langą.
