Siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, dalis Lietuvos mokyklų vėl pereina prie nuotolinio mokymo. Švietimo specialistai svarsto, kad pamokos virtualioje erdvėje netgi gali tapti ateities realybe – didelių šalčių, karščių ar net gripo epidemijų metu. Tačiau pavasario karantino praktika parodė, kad nuotolinis mokymasis kelia nemažai iššūkių. Didžioji dalis jų – skaitmeniniai, todėl technologijų specialistai įsitikinę: pamokas virtualioje erdvėje lydintiems išbandymams būtina tinkamai pasiruošti – tik tada galime tikėtis sklandaus ugdymo proceso.
Greitas ryšys – gyvybiškai svarbus
Mokymuisi nuotoliniu būdu ypač svarbus greitas bei kokybiškas interneto ryšys. Pastaraisiais metais Lietuvoje jis buvo sparčiausiais pasaulyje, tačiau neseniai reitingai parodė, jog šį titulą praradome. Nors ekspertai sako – interneto sparta šalyje yra pakankama ir lenkia daugumą valstybių, telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ vadovas Baltijos šalyse Ricky Chen ragina žiūrėti į priekį ir neužmigti ant laurų.
„Per pandemiją į virtualią erdvę persikelia ne tik ugdymo procesas, bet ir namuose dirbantys darbuotojai, verslas. Todėl interneto sparta gali nukentėti ir dėl milžiniškos apkrovos – ypač, kai didelė dalis verslo ir mokymosi procesų vyksta vaizdo konferencijų formatu. Situaciją pagerinti padėtų 5G ryšio plėtra Lietuvoje, tačiau iki to laiko teks spręsti klausimą, kaip užtikrinti sklandų nuotolinį mokymąsi“, – kalba Ricky Chen.
Stokoja ir priemonių, ir erdvės
Nuotolinio ugdymo kokybę gali lemti ir finansinės šeimos galimybės – norint pasiekti gerų rezultatų moksleiviams reikia tiek skaitmeninių priemonių, tiek ir tinkamos aplinkos. Tačiau ne visi tėvai gali užtikrinti, jog kiekviena atžala turės asmeninį kompiuterį ar planšetę. Šių mokymosi priemonių įsigijimas yra ypač rimtas finansinis išbandymas daugiavaikėms šeimoms – nors dalis mokyklų tokias priemones suteikia, vis dar yra moksleivių, kurių namuose tiesiog nėra galimybių virtualiam ugdymui.
Iššūkių nuotoliniam mokymui kelia ir poreikis namuose dirbti tėvams, kuomet visiems šeimos nariams nebeužtenka kompiuterinių įrenginių ar asmeninių erdvių. Nuotoliniam ugdymui ypač svarbus susikaupimas, dėmesio sutelkimas, tačiau ne visi vaikai turi savo kambarius, kuriuose galėtų užsidaryti ir neblaškomi mokytis. Taip kenčia tiek virtualių pamokų kokybė, tiek moksleivių emocinė būsena.
Norint išspręsti problemą, svarbus viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas ir kiekvieno jų indėlis. Mokyklos, atsižvelgdamos į problemos rimtumo mastą, turėtų stengtis suplanuoti lankstesnius pamokų grafikus. Be to, pamokos vykstančios nuotoliniu būdu galėtų būti įrašomos. Mokiniai, esamuoju metu neturintys galimybės prieigai prie interneto, galėtų įrašytą pamoką peržiūrėti vėliau.
Valstybinio ir privataus sektoriaus atstovai savo ruožtu taip pat gali padėti sumažinti skaitmeninę atskirtį. Kiekvienas jų gali aukoti mokymo įstaigoms kompiuterius, planšetes, maršrutizatorius ar pinigines sumas, kurias švietimo organizacijos galėtų panaudoti savo nuožiūra. Be to, verslo atstovai, pasinaudodami savo autoritetu, gali padėti dar labiau atkreipti visuomenės ir valdančiųjų dėmesį, pasisakydami už švietimo sektoriaus politikos pokyčius, kurie padėtų užtikrinti, kad kiekvienas moksleivis ar studentas turėtų mokymuisi būtinas skaitmenines priemones.
Privalu ap(si)saugoti
Dar vienas virtualų mokymąsi lydintis iššūkis yra kibernetinio saugumo užtikrinimas. Telekomunikacijų bendrovės vadovas Baltijos šalyse tikina – per pandemiją ypač suaktyvėjusių programišių atakų rizika neaplenkia ir ugdymo proceso, todėl virtualioje erdvėje atsargiai elgtis turi tiek moksleiviai, tiek jų tėvai bei mokytojai.
„Internetas gausus daugybe vertingos informacijos, patogių mokymosi bei bendravimo priemonių, tačiau už viso to slypi ir nemažai pavojų. Todėl svarbu užtikrinti, kad nuotolinio ugdymo platformos bei įrankiai būtų saugūs, sertifikuoti atsakingų institucijų. Taip pat būtina sukurti uždaras virtualias klases, į kurias patekti galėtų tik autorizuoti naudotojai. Suaugusiųjų atsakomybė yra informuoti moksleivius, jog visi prisijungimų duomenys ar nuorodos neturi būti siunčiamos ar perduodamos kitiems“, – rekomendacijomis dalinasi Ricky Chen.
Vaikų naudojami išmanieji įrenginiai turėtų būti apsaugoti nuo galimų incidentų juose įdiegiant kokybišką antivirusine įrangą ir pasirūpinant nuolatiniais jos atnaujinimais. Taip pat verta vaikus supažindinti su saugaus naudojimosi skaitmeninėmis priemonėmis pagrindais: padėti susikurti saugius slaptažodžius, priminti, kad internete nereikėtų skelbti asmeninės informacijos ar bendrauti su nepažįstamais asmenimis.
