ELTA
Euro zonos krizė, geopolitiniai sukrėtimai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, gavę „arabų pavasario” pavadinimą, ir avarija Japonijos atominėje Fukušimos elektrinėje užėmė pirmąsias pozicijas svarbiausiųjų 2011 m. įvykių sąraše, kurį sudarė Europos Sąjungos žiniasklaida.
Sudarant šį sąrašą buvo atsižvelgta tiek į įvykių reikšmę visam pasauliui, tiek į interneto vartotojų susidomėjimą atitinkama tema elektroninėse Europos leidinių versijose. Taigi toks yra 2011 m. įvykių reitingas:
- 2009 m. pabaigoje kilusi euro zonos skolų krizė šiai metais įgavo sisteminį pobūdį ir, be Graikijos, Portugalijos ir Arijos, į savo orbitą ėmė traukti Italiją ir Ispaniją. Galiausiai iškilo pavojus bendrajai Europos valiutai ir apskritai visai Europos Sąjungai. Euro zonos krizė ėmė kelti grėsmę ir visai pasaulio ekonomikai. Vienas pagrindinių uždavinių – stabilizuoti euro zonos obligacijų rinką – perkeliamas į ateinančius 2012 metus.
- Politinė, socialinė ir ekonominė krizė, bręstanti arabų pasaulyje dešimtmečius, šių metų pradžioje išsiliejo į autoritarinių režimų žlugimą Tunise, vėliau – Egipte, į pilietinį karą Libijoje, į audringus neramumus Jemene ir Sirijoje, Bahreine. „Arabų pavasaris” sukėlė protesto judėjimą Alžyre, Jordanijoje ir Maroke. Dabar sunku nuspėti, kada stabilizuosis politinė situacija arabų pasaulyje ir kokiomis formomis, taigi krizės sprendimų teks taip pat ieškoti kitais metais.
- Kovą įvykęs žemės drebėjimas ir jį lydėjęs cunamis iš dalies sugriovė Japonijos atominę Fukušimos jėgainę. Prireikė ne tik milžiniškų išlaidų avarijai likviduoti, bet kartu ne vienoje šalyje kilo klausimas dėl apskritai atominės energetikos plėtros. Jau aišku, kad ji taps brangesnė ir mažiau prieinama ir tai neišvengiamai atsilieps pasauliniam energetikos balansui ir sustiprins naftos ir gamtinių dujų panaudojimo perspektyvas.
- Rugpjūčio pradžioje Didžioji Britanija išgyveno precedento šių laikų istorijoje neturinčius miesto neramumus, kai buvo grobstomos ir padeginėjamos parduotuvės. Įvykiai parodė visą susikaupusią vidinę įtampą šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje, kuri pratrūko policijai praradus kontrolę didmiesčiams. Tik didžiulėmis pastangomis valdžiai pavyko įveikti neramumus.
- Elitinis JAV jūrų desanto padalinys šių metų gegužės 1 d. Pakistano Abotabado mieste likvidavo judėjimo „Al Qaeda” lyderį Osamą bin Ladeną (Osama Bin Laden), kuris buvo vienas iš Rugsėjo 11 d. teroro išpuolio JAV organizatorių.
- Balandžio 29 d. Londone įvykusios Didžiosios Britanijos princo (Viljamo William) ir Keitės Midlton (Kate Middleton) vestuvės buvo ryškiausios šiais besibaigiančiais metais. Dar prieš kelis dešimtmečius jų santuoka būtų buvusi neįmanoma: K. Midlton prosenelis buvo paprastas angliakasys Šiaurės Anglijoje ir dirbo šachtoje, priklausančioje šeimai, iš kurios kilo Viljamo močiutė. Jaunuolių vestuvės patraukė didžiulį viso pasaulio dėmesį ir eilinį kartą patvirtino, kad seniausia iš išlikusių valdančiųjų dinastijų Europoje – britų – geba žengti koja kojon su laiku ir keistis priklausomai nuo jo vingių.
- Spalį po ilgos ligos mirė kompanijos „Apple” steigėjas Styvas Džobsas (Steve Jobs). Būtent jo talento ir pastangų dėka atsirado planšetinis kompiuteris „iPad”, išmanusis telefonas „iPhone”, kai kurios kitos revoliuciją technologijų pasaulyje sukėlusios naujovės. S. Džobsas tapo naujosios verslininkų ir dizainerių, pradėjusių revoliuciją informatikos srityje, kartos etalonu.
- Norvegijos pilietis Andersas Beringas Breivikas (Anders Behring Breivik) liepos 22 d. įvykdė teroro aktą Osle, susprogdinęs užtaisą vyriausybiniame kvartale, o vėliau užpuolęs jaunimo stovyklą sostinės priemiestyje. Per išpuolį žuvo 77 žmonės, 97 buvo sužeisti A. Breivikas pareiškė kovojantis už „krikščioniškąją Europą, be imigrantų”. Įvykiai Osle sukrėtė visą pasaulį ir parodė, kad šiuolaikinė Europos visuomenė pasirodė nepajėgi pateikti efektyvų atsaką į pasaulinės globalizacijos procesą.
- Po ilgalaikių derybų Rusija gruodžio 16 d. įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją. Kartu Rusijos Federacija užbaigė integracijos į pasaulio rinkos ekonomiką procesą, tam jai prireikė beveik dviejų dešimtmečių.
- Uždarytas populiariausias Europos savaitraštis – britų „News of World” – kilus negirdėtam skandalui dėl šio leidinio žurnalistų klausymosi telefono pokalbių. Paaiškėjo, kad Didžiojoje Britanijoje leidžiamas laikraštis „News of the World”, priklausantis Ruperto Merdoko (Rupert Murdoch) žiniasklaidos imperijai, pasiklausė garsenybių, taip pat Irake ir Afganistane žuvusių britų karių artimųjų pokalbių telefonu. Paties R. Merdoko kvietimas į britų parlamento komisijos apklausas sukėlė abejonių dėl antros pagal dydį pasaulyje žiniasklaidos grupės ateities.
