Nors Lietuvoje dar tik ruošiamasi 5G ryšio startui, visuomenėje kyla itin nemažai diskusijų ir klausimų ne tik apie šios technologijos naudą, bet ir galimą poveikį sveikatai. Sklando gandai, jog ryšys reikalingas tik ją diegiantiems verslininkams, o jo spinduliuotė neva yra pavojinga. „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas atsako į penkis dažniausiai pasitaikančius klausimus ir pateikia atsakymus, išsklaidysiančius bet kokias abejones ir nuogąstavimus.
„5G yra penktos kartos bevielio ryšio technologija, kuri leis didelius duomenų srautus perduoti greičiau ir lengviau nei iki šiol – galime tikėtis iki 100 kartų didesnio greičio nei 4G tinkle. Ji paskatins daiktų interneto plėtrą ir platesnes jo panaudojimo galimybes“, – sako Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Vis tik daug diskutuojama ir apie technologijos reikalingumą bei galimą poveikį sveikatai. Tai nestebina, nes kiekvienas svarbus technologinis lūžis – nuo pramonės revoliucijos iki interneto atsiradimo, sukeldavo panašių diskusijų – nepažįstami dalykai žmones gąsdindavo visais laikais, be to, 5G apaugę tiek gandų ir legendų, jog susigaudyti paprastam žmogui išties gali būti keblu. Vienintelė išeitis – kuo daugiau diskutuoti apie naująją technologiją ir šviesti visuomenę.
1 klausimas: Ar 5G ryšys kenkia sveikatai?
Vienas populiariausių pasaulyje mitų, jog 5G ryšys neva gali susargdinti žmogų. Kai kur net pasigirsta nuomonių, kad būtent tokiam tikslui 5G ir kuriamas, pasitaiko ir sakančiųjų, kad būtent 5G sukėlė Kinijoje šiais metais kilusį paukščių virusą.
Vis tik mokslas ir dar nuo praėjusio amžiaus pradžios vykdomi elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai įrodo, jog vartotojams pagrindo rūpintis sveikata nėra.
5G ryšiui naudojamos elektromagnetinės bangos – tuo pačiu principu veikia ir, pavyzdžiui, mūsų automobiliuose grojantis radijo imtuvas. Šias bangas Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino nekenksmingomis ir poveikio žmogaus sveikatai nedarančiomis. Todėl rūpintis tuo, kad būtent 5G ryšys gali susargdinti – nėra jokio pagrindo.
„JAV Maisto ir vaistų administracija (angl. Food and Drug Administration, FDA) išanalizavo 125 tyrimus apie elektromagnetinių bangų spinduliuotės įtaką žmogaus sveikatai ir priėjo tos pačios išvados – mobiliojo ryšio bangos nesukelia vėžio ar piktybinių navikų“, – aiškina G. Butėnas.
Anot eksperto, 5G ryšio stiprumas pavojingos ribos žmogui niekaip nepasiekia: „Mobiliojo ryšio stoties galingumas yra net 100 kartų mažesnis nei standartinio FM radijo bangų siųstuvo, kurį kasdien naudoja milijonai žmonių. Net kiekvieno mūsų namuose esanti ir kasdien saugiai naudojama mikrobangų krosnelė yra 20–30 kartų galingesnė už 5G stotį.
2 klausimas: Ar 5G ryšiui priimti bus reikalingas naujas telefonas?
Norint naudotis naujuoju 5G ryšiu, reikės šią technologiją palaikančio įrenginio, tačiau tai dar nereiškia, kad dabartinis jūsų telefonas taps nieko vertas. Priešingai, 4G ryšio naudotojai taip pat pajus duomenų perdavimo greičio padidėjimą po to, kai pradės veikti 5G tinklas.
„Vartotojams palaipsniui pereinant į 5G tinklą, 4G tinklo apkrovimas mažės, todėl juo duomenys bus perduodami greičiau. Paradoksalu, tačiau kuo daugiau žmonių pasirinks naująjį ryšį, tuo sparčiau veiks senasis. Tai reiškia, kad senuoju savo telefonu sėkmingai galėsite naudotis ir toliau“, – ramina G. Butėnas.
Atsiradus tinkamai veikiančioms 5G stotims, kurį laiką ši ir 4G technologija dar veiks kartu. Bus atnaujinamos mobilaus ryšio stotys, programinė įranga, tačiau pagrindas išliks tas pats – tai „4G LTE“ technologija: „Teigiama, jog 4G ryšį 2025 metais savo telefonuose dar naudos 63 proc. Europos vartotojų – tai ženklus ir jai į užmarštį neleisiantis pasitraukti skaičius. O 5G ryšys tuo metu bus 25 proc. vartotojų įrenginiuose“, – sako G. Butėnas.
3 klausimas: Ar dėl 5G telefonai veiks greičiau?
5G technologija duomenis telefonu perduoti gerokai greičiau. Teigiama, kad 5G ryšys bus net 100 kartų spartesnis nei 4G. Jis leis perduoti ypač didelius kiekius duomenų su labai mažu „užlaikymu“ – ryšio signalas iš įrenginio iki bazinės stoties ir atgal nukeliaus per keliasdešimt kartų trumpesnį laiką nei šiandien. Be to, technologija leis prie tinklo prisijungti dideliam skaičiui vartotojų. Nepaisant to, šios technologijos panaudojimas bus galimas ne tik išmaniųjų įrenginių rinkoje.
„Su 5G prasiplės daiktų interneto galimybės – galėsime sujungti daugybę įvairiausių daviklių, jutiklių ir kitų tinkle esančių įrenginių. Lietuvoje įdiegus 5G, tą pačią akimirką bepilotės skraidyklės, save vairuojantys ir tarpusavyje susikalbantys automobiliai bei panašūs, dažnai su šia technologija siejami, išradimai tikrai neatsiras. Procesai prasidės nuo paprastesnių daviklių, realiu laiku rodančių įvarius duomenis žemės ūkio, viešajame sektoriuje ar sveikatos priežiūroje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kur 5G jau veikia, matome pilotinių projektų, kai ant karvių uždedami 5G antkakliai, sekantys įvairius gyvūnų fizinio aktyvumo ir mitybos duomenis“, – teigia G. Butėnas.
Eksperto teigimu, dabar didžiausią srautu perduodamų duomenų kiekį sudaro vaizdo įrašų duomenys, tačiau ateityje į pirmąją poziciją išsiverš biometrinė informacija: „Tai tokio tipo duomenys, kurie gaunami stebint žmogaus kūną – savijautą, pulsą, širdies darbą, neįprastus organizmo procesus. Informacija bus perduodama realiu laiku, todėl ja ne tik patogiai galėsime dalintis su specialistais, bet ir skubiai užkirsti kelią ateinančioms ligoms. Visa tai padės mums ne tik gyventi ilgiau, tačiau ir mėgautis aukštesne gyvenimo kokybe.“
4 klausimas: Ar 5G reikalingas tik telekomunikacijų bendrovėms?
Vienas mitų, jog 5G ryšio technologijos praktinio pritaikymo kasdienybėje – mažai, todėl nauja technologija neva tėra reikalinga tik telekomunikacijų bendrovėms siekiant pasipelnyti. G. Butėno teigimu, 5G ryšio panaudojimo galimybės aiškios, o pilotiniai įvairių sprendimų bandymai atliekami jau dabar, tad šis mitas – visiškai nepagrįstas. Be to, tyrimais įrodyta, jog ryšio technologijų tobulinimas ir plėtra daro didelį poveikį šalies ekonomikai – kuo labiau išsivystęs technologijų sektorius šalyje, tuo ji turtingesnė.
„Telekomunikacijų bendrovė „Ericsson“ išanalizavo 135 šalių situaciją ir pareiškė, kad 2016 metais, kai pasaulis aktyviai plėtė 4G tinklus, augo ir valstybių Bendrojo vidaus produkto (BVP) rodikliai: mobiliojo interneto naudojimui išaugus 10 procentų, vien dėl to BVP augo iki 2,8 procento. Tai paaiškinama paprastai – su spartesniu ryšiu vartotojams atsiranda daugiau galimybių dirbti, užsidirbti, rinkoms siūlyti vis inovatyvesnius ir reikalingesnius sprendimus bei kurti vertę“, – sako G. Butėnas.
5 klausimas: Kuriose šalyse jau veikia 5G ryšys?
Naujos technologijos srityje aiški lyderė – Pietų Korėja – viena turtingiausių ir labiausiai technologiškai išsivysčiusių pasaulio šalių. Dar 2018 metais, žiemos olimpinių žaidynių metu, čia buvo įrengta 4000 šio ryšio stočių, kurių skaičius dabar pasiekė 100 tūkst., o praėjusių metų pabaigoje prie jų buvo prisijungę jau 3 mln. vartotojų. JAV taip pat yra viena pirmaujančių šių lenktynių dalyvių. Europa šiose technologinėse varžybose šiek tiek atsilieka, tačiau technologijos užuomazgų matome ir čia.
„Šiuo metu komercinės 5G ryšio paslaugos Europoje jau veikia, pavyzdžiui, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje. Nacionalinius 5G diegimo veiksmų planus jau yra paskelbusios 11 Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje pirmasis komercinis šios technologijos tinklas sėkmingai turėtų pradėti veikti 2021 metais, o iki 2023 metų padengti visą šalį. Dėl spektro, skirto 5G plėtrai, skyrimo kaimyninėje Latvijoje 5G jau pradėtas diegti praeitų metų gale – tinklo kūrimas ten planuojamas užbaigti iki 2023 metų“, – sako G. Butėnas.
Svarbu pabrėžti, kad 5G ryšį turinčių šalių sąraše esančiose valstybėse šis ryšys neveikia visoje jų teritorijoje. 5G laukas priklauso nuo jį skleidžiančių stotelių tinklo, o jis – dar tik pradedamas kurti.
Vis tik plėtros planai stebina – Europos Sąjunga į 5G tinklo vystymą planuoja investuoti apie 3 mlrd. Eurų, nes puikiai supranta, kad pralaimėjus technologines lenktynes su Azijos ir Amerikos žemynų šalimis, išlaikyti ekonominę gerovę, prie kurios europiečiai taip įpratę, bus labai sudėtinga.
