Mokslininkai giliuose Žemės gelmių uolienose aptiko išlikusias senovinių mikrobų struktūras. Šis atradimas gali padėti geriau suprasti ne tik mūsų planetos biosferos raidą, bet ir galimas gyvybės egzistavimo sąlygas Marse.
Pietų Afrikoje esančiame Bušveldo magminiame komplekse tyrėjai nustatė mikrobinių struktūrų, kurios gali suteikti naujų įžvalgų apie ankstyvąją Žemės evoliuciją ir atskleisti, kaip panašūs organizmai galėtų egzistuoti kitose planetose. Šis geologinis masyvas, žinomas dėl didžiulių platinos, paladžio ir chromo išteklių, pasirodė esąs ir išskirtinis itin senos biosferos „archyvas“.
Bušveldo magminis kompleksas (Bushveld Igneous Complex, BIC) užima apie 66 tūkst. kvadratinių kilometrų ir yra viena didžiausių magminių provincijų pasaulyje. Jis susiformavo prieš daugiau nei 2 mlrd. metų, laikotarpiu, kai Žemė keitėsi po Didžiojo oksidacijos įvykio. Dabartiniai tyrimai rodo, kad kompleksas galėjo susidaryti per trumpesnį nei 10 mln. metų laikotarpį, o geologiniu mastu tai laikoma gana greitu procesu. Regionas taip pat garsėja gausiais platinos, paladžio, rodžio, chromo ir vanadžio telkiniais.
2024 m. Tokijo universiteto tyrėjų komanda išanalizavo Bušveldo komplekso uolienų gręžinius ir mikroskopinėse uolienų ertmėse aptiko mikrobinių struktūrų. Tyrimui vadovavęs Johei Suzuki teigė, kad mikroorganizmai siejami su molingais mineralais, kurie galėjo juos apsaugoti nuo užteršimo gręžimo metu. Mokslininkai pabrėžia, jog patys mikroorganizmai nebūtinai yra tokio paties amžiaus kaip uolienos: jie galėjo įsikurti vėliau, uolienose susidarius mikroįtrūkimams. Vis dėlto tai galėjo įvykti ir labai ankstyvame Bušveldo istorijos etape. Manoma, kad tokie mikrobai galėjo gyvuoti be saulės šviesos ir esant labai ribotam deguonies kiekiui milijardus metų.
Tyrėjų vertinimu, požeminiai mikroorganizmai gali išlikti itin lėtos medžiagų apykaitos režimu, leidžiančiu jiems išgyventi nepaprastai ilgus laikotarpius. Kaip pavyzdys dažnai minimos bakterijos Candidatus Desulforudis audaxviator, aptiktos giliuose Pietų Afrikos šachtų sluoksniuose: jos rodo labai nedaug evoliucinių pokyčių per dešimtis milijonų metų.
„Mane ypač domina požeminių mikrobų egzistavimas ne tik Žemėje, bet ir galimybė juos aptikti kitose planetose. Tai, kad pavyko rasti mikrobinių struktūrų 2 mlrd. metų senumo uolienų mėginiuose ir patvirtinti jų autentiškumą, kelia didelį susižavėjimą tuo, ką ateityje galime aptikti Marso mėginiuose“, – teigė Suzuki.
Šie rezultatai dar labiau sustiprino susidomėjimą požeminės gyvybės paieškomis Marse. 2024 m. marsaeigis „Perseverance“ tyrinėjo „Bright Angel“ („Ryškiojo angelo“) formacijos nuosėdines uolienas, sudarytas iš molio ir dumblo. Žemėje tokios uolienos laikomos puikia terpe, galinčia išsaugoti senovinio mikrobų gyvenimo pėdsakus. NASA atstovai pažymi, kad aptinkamos struktūros gali būti vieni įtikinamiausių galimos senovinės gyvybės ženklų Marse, tačiau galutinėms išvadoms būtina detalesnė mėginių analizė.
Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad izotopų anomalijos giliose Žemės uolienose privertė mokslininkus iš naujo peržiūrėti kai kurias senesnes teorijas apie mūsų planetos sandarą. Viena iš svarstomų hipotezių – galimas medžiagos nutekėjimas iš Žemės branduolio, kuris galėtų turėti įtakos ir reiškiniams, stebimiems planetos paviršiuje.

