Laikas.lt
Dažnuose namuose kaitrines lemputes yra pakeitusios energiją taupančios lemputės, per metus standartinei lietuvių šeimai leidžiančios sutaupyti iki 250 Lt. Tačiau tikrai ne kiekvienas gyventojas, kurio namuose šviečia šios modernios bei ekonomiškos lemputės, žino, kad netinkamai eksploatuojamos bei utilizuojamos energiją taupančios lemputės kenkia tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.
Viena iš sudedamųjų energiją taupančių lempučių dalių yra gyvsidabris, kurio toksinis poveikis žinomas jau nuo seno. „Žinoma, vienai lemputei sudužus didelio pavojaus žmogaus sveikatai nekils, – sako VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. – Vis dėlto dauguma gyventojų galvoja, kad sudaužius energiją taupančią lemputę nieko nenutiks, tačiau jei taip manančių atsiras 10, 100, 1000 ar daugiau, kils pavojus mus supančiai aplinkai.“ T. Ruželė pažymi, kad visi gyventojai atsargiai elgiasi su medicininiais termometrais, tad lygiai taip pat atsargiai ir atsakingai reiktų elgtis ir su elektrą taupančiomis lemputėmis.
Štai 10 faktų, kuriuos verta žinoti apie šias energiją taupančias lemputes:
1. Vienoje energiją taupančioje lemputėje yra ne daugiau kaip 5 miligramai gyvsidabrio.
2. Jei tokia lemputė yra išmetama su buitinėmis atliekomis, o ne atiduodama perdirbti, ji gali sudužti ir tuomet gyvsidabrio plitimo aplinkoje sustabdyti nebegalima. Didelė tikimybė, kad jis pateks į gruntinius vandenis ir juos užterš.
3. Didesnis kaip 100 mg gyvsidabrio kiekis jau yra pavojingas sveikatai, o 300 mg jau kelia grėsmę žmogaus gyvybei. Taigi sudužus 20-iai energiją taupančių lempučių, kiltų pavojus sveikatai, o sudužus 60-iai – grėsmė gyvybei.
4. Dėl šių priežasčių energiją taupančios lemputės priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį gamtai turinčių atliekų – šių lempų surinkimas ir utilizavimas yra ilgalaikė ES vykdomos ekologinės politikos dalis. Skandinavijos šalyse (Švedijoje, Norvegijoje) šiuo metu surenkama ir perdirbama virš 80 proc. rinkoje parduotų lempučių.
5. Šiuo metu vien „Topo centro“ ir „Euronics“ parduotuvėse nuperkama vidutiniškai 10 tūkst. energiją taupančių lempučių per metus, o atgal į parduotuves perdirbimui atnešama vos keli procentai perdegusių lempų.
6. Europos komisija priėmė sprendimą palaipsniui iki 2013 metų uždrausti prekybą kaitinamosiomis lempomis, tad energiją taupančių lempučių vartojimas sparčiai augs.
7. Remiantis „Spinter tyrimai” duomenimis, 42 proc. lietuvių žino, jog perdegusias energiją taupančias lemputes galima atiduoti bet kuriame tokiomis lemputėmis prekiaujančiame prekybos centre, tačiau taip elgiasi vos 26 proc. mūsų šalies gyventojų.
8. Pernai „Ekošviesa” surinko daugiau kaip 100 tonų perdegusių energiją taupančių lempučių – tai yra apie pusę rinkoje parduotų lempučių.
9. Didžiąją dalį energiją taupančių lempučių perdirbimui atiduoda įmonės, gyventojai atiduoda mažiau nei 5 proc.
10. Daugiau nei pusė lempučių yra netinkamai utilizuojamos: „Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. Lietuvos gyventojų perdegusiomis dienos šviesos ar energiją taupančiomis lemputėmis atsikrato kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis.
„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės yra atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui. Elektrą taupančių lempučių surinkimo punktai yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje, Ukmergėje, Mažeikiuose, Prienuose, Zarasuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Panevėžyje, Elektrėnuose, Alytuje ir Telšiuose. Šių punktų adresai skelbiami interneto svetainėje.
