Limfinė sistema dažnai lieka tarsi „nematomas“ mūsų sveikatos ramstis – tol, kol nepradeda ryškėti tinimai, sunkumo jausmas kojose ar užsiraukšlėję paakiai. Supratus, kas yra limfa, kaip ji teka ir dėl ko sustingsta, daug lengviau užkirsti kelią nemaloniems simptomams ir palaikyti gerą savijautą kasdien.
Limfa – tai skaidrus skystis, kuriame yra vandens, baltymų, riebalų ir limfocitų (imuninės sistemos ląstelių). Ji cirkuliuoja limfinėje sistemoje, kurią sudaro limfagyslės ir limfmazgiai. Ši sistema, panašiai kaip kraujotakos sistema, išsidėsčiusi po visą kūną.
Kaip susidaro limfa? Dalį kraujo plazmos sudarančio skysčio kapiliarai perleidžia į audinius. Skysčio perteklius iš audinių surenkamas limfagyslėmis – taip susidaro limfa. Ji „surinka“ iš audinių vandens perteklių, toksinus, apykaitos produktų likučius. Limfmazgiuose limfa perfiltruojama, išvaloma ir vėl grįžta į kraują.
Pagrindinės limfinės sistemos funkcijos:
- palaikyti skysčių pusiausvyrą organizme;
- valyti audinius nuo toksinų ir apykaitos produktų;
- padėti geriau paskirstyti riebalus organizme;
- gynyba nuo infekcijų – limfinė sistema perneša limfocitus į infekcijos pažeistus organus ir audinius.
Limfos sąstovis dažnai yra neestetiškų patinimų priežastis. Tokie paburkimai gali rodyti, kad limfa audiniuose užsistovi. Tam palankios sąlygos susidaro dėl sėdimo gyvenimo būdo, nepakankamo skysčių vartojimo, taip pat dėl mitybos, gausios perdirbtų produktų ir druskos.
Limfos sąstingio simptomai
Ryškūs „maišeliai“ po akimis (ypač rytais), patinusios, skausmingos galūnės gali rodyti limfos sąstovį. Dažnai tai – bendros organizmo būklės požymis, bylojantis apie sutrikusį limfinės sistemos darbą. Priežastys gali būti įgimti limfinės sistemos defektai, infekcijos, jungiamojo audinio uždegimai, net parazitinės ligos.
Limfa po oda gali kauptis ir dėl nepakankamo fizinio aktyvumo. Skirtingai nei kraujotakos sistema, limfinė sistema neturi „siurblio“ – širdies. Limfos tekėjimui būtini skeleto raumenų susitraukimai, kurie mechaniškai spaudžia limfagysles ir skatina skysčio judėjimą. Todėl po traumų ar operacijų, kai galūnė imobilizuota, taip pat ilgai sėdint ar mažai judant, lengvai atsiranda limfos sąstovis, ypač kojose ir rankose.
Panašiai ir mityba, gausi druskos bei cukraus ir skatinanti antsvorį, prisideda prie skysčių kaupimosi, odos uždegiminių būklių ir limfos sąstovio.
Pagrindiniai limfos sąstingio požymiai – paburkimai tose vietose, kur kaupiasi limfa. Dažniausiai tai galūnės, veidas, žastai. Pradžioje patinimas būna minkštas ir „plastiškas“ – paspaudus oda ne iš karto grįžta į pradinę formą. Vėliau patinimas kietėja, gali mažėti sąnarių paslankumas, atsirasti skausmas, o užleistos limfedemos gydymas tampa sudėtingas.
Limfos sąstovį taip pat gali išduoti dažni, nuolat pasikartojantys paakių „maišeliai“. Tuomet vertėtų atkreipti dėmesį į mitybą, kasdien išgeriamą vandens kiekį ir poilsio režimą – tai padeda išvengti problemos ateityje.
Kaip pagerinti limfos tekėjimą?
Internete galima rasti daugybę patarimų, kaip gerinti limfos apytaką. Dažniausiai rekomenduojami tam tikri fiziniai pratimai – pilatesas, joga, aerobiniai užsiėmimai. Bet kokia reguliari fizinė veikla skatina geresnį limfos tekėjimą. Norint išvengti limfinių paburkimų, svarbu rinktis pratimus, kurie aktyviai įdarbina skeleto raumenis. Vien mostelėjimų rankomis ar pavienių pašokinėjimų dažnai nepakanka.
Jei limfiniai paburkimai jau susiformavę, veiksmingiausia pagalba – kineziterapija. Specialistas gali paskirti pneumatinį (aparatinį) masažą, rekomenduoti kompresines rankoves, kojines ar pėdkelnes, kurios gerina limfos nutekėjimą.
Kasdienėje veido priežiūroje naudinga reguliariai atlikti automasažą, kuris skatina limfos tekėjimą veido ir akių srityje. Parduotuvėse siūloma įvairių veido šepetėlių, elektrinių masažuoklių, masažinių akmenų. Tokie prietaisai gali palengvinti procedūrą, tačiau nėra būtini – masažą galima atlikti ir vien rankomis. Svarbu prisiminti, kad oda po akimis yra itin plona ir jautri, todėl spaudimas turi būti labai švelnus, judesiai – lėti ir kryptingi (nuo centro link limfos nutekėjimo taškų ausų ir kaklo srityje).
